Aplinkos įgalinimas įtraukiajam ugdymui

Grupė mokytojų, pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų iš „Ąžuolo“ gimnazijos, Zarasų  Pauliaus Širvio progimnazijos, „Santarvės“ pradinės mokyklos, Antazavės Juozo Gruodžio bei Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos dalyvavo mokymuose iš TŪM programos Aplinkos įgalinimas įtraukiajam ugdymui. Kursus vedė lektorė Raima Drąsutytė, kūno judesio terapijos praktikė, Rosita Pipirienė psichologė, psichoterapeutė bei Gabrielė Tervidytė-Arandi, socialinės politikos ekspertė ir socialinė darbuotoja, VšĮ „Penki pojūčiai“ įkūrėja.

Mokymų dalyviai

Raima Drąsutytė kalbėjo apie fizinę ir psichologinę vaiko  aplinką, aiškino, kaip suskurti jutimams palankią klasę. Sužinojome, kad visų dirgiklių neįmanoma pašalinti, bet reikėtų klasėje pagal galimybes įkurti ramią vietą, kur vaikas galėtų pasitraukti nuo sensorinės perkrovos, pabūti ir sureguliuoti savo nervų sistemą. Autistiškas ir sensoriškai itin jautrus vaikas  pasaulį/aplinką patiria kaip labai chaotišką ir nenuspėjamą. Jis gali jausti, kad nieko  negali kontroliuoti. Tai jai/jam sukelia daug  įtampos ir nerimo. Labai svarbus mokytojo pastabumas, smalsumas, susidomėjimas, pagarba vaikui. Tai gali padėti iš anksto atpažinti požymius, kurie išduoda, kad vyksta sensorinė  perkrova ir pvz., artėja emocinė iškrova (pykčio priepuolis, nevaldomas  bėgiojimas ir pan. arba kaip tik atvirkščiai - užsidarymas savame pasaulyje, nenoras ką nors daryti). Pasidalino patarimais, kad kartais gali padėti keletas paprastų veiksmų: atitolinimas  nuo dirgiklių, pvz., jei jam per ryški šviesa, galima persodinti į ne taip stipriai  apšviestą vietą, arba pasiūlyti ausines nuo triukšmo, leisti jam pabūti klasėje  įrengtame ramiame kampelyje, duoti sensorinius daiktus – kad vaikas galėtų nusiraminti neišeidamas iš klasės.

Rosita Pipirienė paskaitoje

Lektorė pasidalino paprastais judesiais, kurie padeda vaikui įsižeminti,  pajusti savo kūno ribas, pasijusti geriau ir tvirčiau. Šiuos  judesius mokytoja/as gali pasiūlyti daryti ir visai klasei.  Buvo pristatyti Stūmimo pratimai. (Sienos stūmimas. Rankomis stumiame sieną. Svarbu pajusti atramą.) Išsipurtymo pratimai ir kt. Jaunesniam galima pasiūlyti pavaizduoti,  kaip nusipurto sušlapęs šuo.  Įtempti kūną ir atpalaiduoti. Pvz., galima savo kūnais vaizduoti  makaronus: kaip pavaizduoti nevirtą makaroną – kietą, o virtą – minkštą. Savęs apkabinimas. Kvėpavimo pratimai. Pvz., laikyti tarp rankų įsivaizduojamą  kamuolį, įkvepiant jį didinti, iškvepiant – mažinti. Stengtis  kvėpuoti labiau pilvu. Daug naudingos informacijos gavo seminaro dalyviai.

Darbų pristatymas

Gegužės mėnesį grupė mokymų dalyvių lankėsi Vilniuje psichosocialinių paslaugų centre vaikams, suaugusiems ir jų šeimoms, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų. Tai – kol kas vienintelis tokio pobūdžio centras Lietuvoje, kurį įkūrė ne pelno siekianti ir dirbanti socialinio verslo metodais VšĮ „Penki pojūčiai“.  Apie šį centrą papasakojo kambario įkūrėja Gabrielė Tervydytė – Arandi. Naujajame terapijos ir konsultacijų centre dirba  psichologai, socialiniai darbuotojai, kūno ir judesio, dailės ir kiti terapeutai, taikys komandinį intervencijos modelį dirbant su kiekvienu vaiku ir jo šeima. Mus supažindino su specialiai sukurta sensorine įranga. Čia vyksta terapiniai užsiėmimai vaikams, esantiems autizmo spektre arba turintiems elgesio, emocijų, dėmesio ir kitų raidos sutrikimų.

Kūrybinė užduotis

Apie kūrybos ir kūrybiškumo svarbą bei reikšmę kalbėjo psichologė, psichoterapeutė Rosita Pipirienė

Aiškinomės, kokią įtaką vaiko ugdymo procesui  daro mokytojo pastabumas ir atjauta. Kalbėjome apie kūrybiškumą, kokią asmenybę laikome kūrybiška. Klausytojai buvo supažindinti su  ypatingai talentingo žmogaus, genijaus charakteristika. Kūrybiškumą  daugiausia  lemia  individualios  asmenybės  savybės  (vaizduotės  lakumas, mąstymo  greitumas,  tikslumas,  lankstumas,  išradingumas,  konstruktyvumas,  smalsumas, motyvacinė  įtampa,  poreikis  nuolat  tobulinti  savo  veiklą),  patyrimas,  auklėjimas  ir saviaukla. Prisiminėme kūrybos metodų įvairovę: jų pagrindas yra vaizduotės, fantazijos, kūrybiškumo atpalaidavimas ir intelekto „įdarbinimas“.

Lektorė Rosita Pipirienė

Svarbi sritis yra žmogaus psichinių procesų lavinimas, ką galima būtų priskirti ne  tiesiogiai prie kūrybos, bet prie psichologijos metodų. Kūrybiškumą skatina ir vaizduotę, fantaziją  atveria pojūčių lavinimas. Žmogus turi penkis pojūčius: klausą, regą, skonį, uoslę, lytėjimą. Juos lavinant, lavėja žmogaus kūrybiškumas.

Ši lektorė taip pat supažindino su  sudėtingo charakterio vaiko asmenybės raida ir ypatumais, galimomis problemomis bei  pagalbos galimybėmis. Aiškinomės, kaip elgtis su „sunkiais“ vaikais, kaip be bausmių sudrausminti vaikus.

Gabrielė Tervydytė - Arandi

Dar vieną paskaitą skaitė Gabrielė  Tervydytė- Arandi, dirbanti su įvairių visuomenės grupių psichine sveikata, sutrikimų turinčiais vaikais, jų šeimomis ir socialinių bei švietimo paslaugų specialistais. Lektorė visą savo profesinį dėmesį skyrė raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms kurdama unikalią technologiją ir jos naudojimo metodiką. Aiškinomės, kas yra socialinė emocinė vaiko sveikata, kodėl ji svarbi ugdymo procese?  Ji taip pat kalbėjo apie autizmo spektro sutrikimus: ką svarbu žinoti mokytojui ir specialistui? Pristatė vaiko raidos sutrikimus - ką reikia žinoti pedagogui. Mokėmės pildyti vaiko sensorinių profilį bei aiškinomės konkrečių sensorinių integracijos metodus. Vyko užduočių ir užsiėmimų analizė bei praktinis išbandymas.

Dalyvių laukia dovanėlės

Mokymai buvo naudingi ir aktualūs, nes vis dažniau susiduriame su „sunkiais“ vaikais bei specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais.