Pažintis su Baltriškių vienuoliais

Lapkričio pabaigoje ketvirtokai su auklėtoja Lilia Semionova ir tikybos mokytoja Rima Pūžaite vyko į susitikimą su vienuoliais Baltriškėse. Mus pasitiko vienuolis Gonzagas iš Prancūzijos.  Jis kalbėjo lietuviškai su akcentu, bet suprantamai. Vaikams buvo įdomu, kaip gyvena ir ką veikia vienuoliai. Vienuoliai daug darbų atlieka patys.

Bažnytėlėje

Keli broliai tuo metu kasė pamatus naujai gyvulių pastogei. Jie augina karvutes, asiliukus, antis bėgikes, šunį Mozę, kuris draugiškai mus visur lydėjo. Apžiūrėję ūkį nuėjome į vienuolyno koplytėlę. Ten, patogiai įsitaisę ant maldos suoliukų, susipažinome, pasiklausėme brolio pasakojimo apie Tiberiados bendruomenę ir sužinojome, ką reiškia būti vienuoliu.

Pas vienuolius

Brolis Gonzagas paaiškino, kaip yra įmanoma kasdien palaikyti gyvą ryšį su Jėzumi, kaip augti tikėjime ir skaityti Šventąjį Raštą. Vėliau visi kartu pasimeldėme. Mokiniai uždavė klausimų vienuoliui. Jis papasakojo apie tai, kas jam svarbu, apie savo kelią į tikėjimą, bendruomenę, parodė ir pristatė šventųjų paveikslus. Vėliau apsilankėme jaukioje bažnytėlėje.

Vienuolių auginamos karvės

Dauguma šios klasės mokinių ruošiasi Pirmajai Komunijai, todėl mokiniai buvo smalsūs ir daug klausinėjo.  Jiems viskas buvo įdomu, klausė, aiškinosi, lygino Baltriškių bažnyčią su savo Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia. Pasisvečiavę pakvietėme vienuolius apsilankyti ir mūsų gimnazijoje per Adventą.

Su vienuoliu Gonzagu

Štai keletas mokinių atsiliepimų:

Mantė: „Supratau, kad būti vienuoliu labai smagu ir gera, nes vienuolyne yra laikas, skirtas bendravimui ir maldai. Man labai patiko jų ūkis. Norėčiau dalyvauti jų stovykloje“!

Miglė: „Man patiko ši kelionė, nes dabar daugiau tikiu, daugiau meldžiuosi ir laiminga gyvenu. Aš supratau, kad tai buvo viena iš mano geriausių dienų! Brolis Gonzagas išmokė daug daugiau dalykų nei tik melstis…“

Arnas: „Vieną dieną mūsų klasė važiavo pas vienuolius. Aš maniau, kad jie gyvena labai gerai, turi viską. Bet iš tikrųjų jie ten patys pasistatė namus, augina karves, asilus, antis. Mes turėjome instruktorių, kuris mums viską parodė. Jo vardas Gonzagas ir jis buvo kartu su šunimi Moze. Baltriškėse man patiko pasimelsti, dėl to, kad ten buvo šilta ir labai jauku“.

Matas: „Man patiko Mozė, karvės ir asilai“.