Kitokios literatūros pamokos Kaune

Lapkričio 6 dieną IVg klasės mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros pamokos vyko Kaune. Pirmoji pamoka – „Lietuvių literatūra – trumpai ir išmaniai“ vyko Maironio literatūros muziejuje. Naudinga pakartoti tai, ką jau mokėmės ir sužinoti daugiau. Pradžioje pasižiūrėjome naujovišką animacinį filmuką apie penkių praeities poetų tarpusavio ginčus, kuris iš jų yra geriausias. Tada edukatorė mums trumpai pristatė kiekvieną salę, supažindindama su septyniais skirtingais literatūros raidos laikotarpiais (seniausioji ir senoji literatūra, spaudos draudimas, XX a. pradžia, tarpukaris, okupacijų periodas, atšilimo laikotarpis, išeivių literatūra), akcentuodama pačius įdomiausius muziejaus eksponatus – tiek unikalias, retas knygas, tiek asmeninius rašytojų daiktus. Mūsų laukė praktinė užduotis.

Pasiskirstę į septynias komandas, turėjome atlikti skirtingas užduotis. Kiekvienai komandai buvo skiriamas vis kitas lietuvių literatūros laikotarpis. Pagal pateiktus klausimus ir užduotis turėjome išanalizuoti salėje pateiktą medžiagą, ją susisteminti ir vėliau pristatyti draugams. Užduotims atlikti turėjome 15 minučių. Įdomiausia buvo ieškoti atsakymų tyrinėjant eksponatus, atrasti naujų dalykų ir taip geriau susipažinti su lietuvių literatūros istorija. Klausimai galėjo būti ir sunkesni, nes jie palietė tik paviršių tokios turtingos ir įdomios istorijos, ir santykis žinotų bei nežinotų faktų kiek neatitiko lūkesčių. Atlikę užduotis, jas pristatėme draugams. Edukatorė papildė kiekvienos grupės pasakojimą, apibendrino svarbiausias mintis. Mano komandai teko seniausioji ir senoji literatūra, kitų klasės draugų tyrinėti laikotarpiai labiau sudomino: spaudos draudimas, moterys rašytojos, tarpukaris, sovietizacija, išeivijos kūryba, kurie man nėra taip gerai pažįstami.

Dėka šios edukacijos supratau, kaip lietuviškas raštas buvo bandomas naikinti visais laikais, bet žmonių pastangomis išliko. Augustino nuomone, užduotys nebuvo sudėtingos, kadangi atsakymų reikėjo ieškoti tame kambaryje, kurio laikotarpį tyrinėjome. Edukacijos metu gavome puikią galimybę pakartoti istorinio raštijos konteksto pagrindinius dalykus, sužinojome dar daugiau naudingų istorinių faktų, kuriuos galėsime pritaikyti jau netolimoje ateityje. Edgarui labai patiko ekspozicija muziejuje ir interaktyvios užduotys, kurios buvo ne tik įdomios, bet ir naudingos, nes padėjo prisiminti Lietuvos rašytojus, poetus, sužinoti daugiau apie jų gyvenamąjį laikotarpį, kūrybą. Titui labiausiai patiko  gidės pateiktos užduotys, nes sužinojo daugiau informacijos apie Martyną Mažvydą, jo pirmąją knygą bei svarbą lietuvių literatūrai, taip pat apie Antaną Strazdą, Antaną Baranauską bei Kristijoną Donelaitį.

Ši patirtis buvo įdomi ir praturtinanti – ne tik sužinojome daugiau apie šiuos autorius, bet ir smagiai bendradarbiavome grupėse. Užduotys leido suprasti, kokia vertinga yra mūsų praeitis, todėl turime ja rūpintis, nes žmogus be praeities, neturi ateities. Akvilė taip pat pritarė, kad buvo įdomus užsiėmimas, sužinojo daugiau naujų dalykų. Donatui patiko dirbti grupėse, ieškoti informacijos, įsigilinti į to meto problemas, kurios kartais iškyla ir šių dienų žmogui. Jovita tvirtino, kad buvo gera proga prisiminti ir pasikartoti jau žinomus dalykus. Enrika pasidžiaugė, kad visiems buvo suteikta galimybė dalyvauti edukacinėje programoje, kuri padėjo ne tik prisiminti rašytojus, suprasti kūrybos procesą, bet ir literatūros kontekstą bei laikmetį, kuriame gyveno ir kūrė rašytojai.  Markas sakė, kad laikas buvo praleistas produktyviai, o ir likusieji pritarė, kad tai tikrai buvo naudinga edukacija.

Kita pamoka – Kauno dramos teatre, kur žiūrėjome režisieriaus Jono Jurašo spektaklį, pagal Antano Škėmos  romaną „Balta drobulė“.  Šis dviejų dalių spektaklis atskleidė vieną Antano Garšvos – 87 numerio, didžiausio Niujorko viešbučio liftininko, dieną. Spektaklis buvo labai dinamiškas, protagonisto sąmonės ir pasąmonės vaizdai susipindavo, dabarties įvykiai grąžindavo jį į praeitį, kuri buvo iš naujo išgyventa. Scenografija irgi darė didelį įspūdį – nuo pilkų kostiumų, burokinės liftininko uniformos, garso efektų, atspindinčių dramatišką herojaus likimą, iki dekoracijų, atliekančių tiek simbolinę, tiek ir tiesioginę paskirtį. Šiame spektaklyje keltos problemos, kaip tapatumo paieška, kūrybos kančia, meilės ir vienatvės priešprieša, gyvenimo prasmės klausimas atskleidė modernaus žmogaus realybę pasaulyje, kuriame esi tik mažas sraigtelis, didžiulio mechanizmo menka dalis. Dėl šių priežasčių bei didelės meninės vertės rekomenduoju šį spektaklį visiems, norintiems patirti tikrą sąmonės sukrėtimą, pamatyti gyvenimą kitomis spalvomis.

Klasės draugai apie spektaklį atsiliepia tik labai gerai. Mantė: „Šis spektaklis man paliko didžiulį įspūdį pirmiausia todėl, kad vaidino puikūs aktoriai. Ypač norėčiau išskirti pagrindinį vaidmenį atlikusį aktorių  Dainių Svoboną, vaidinusį patį Antaną Garšvą. Scenoje kildavo stiprios emocijos, nes tema yra gan sunki – poeto kelio siekiantis, šizofrenija sergantis žmogus, negali pilnai atsiduoti savo pašaukimui, turi dirbti liftininko darbą didžiausiame Niujorko viešbutyje. Spektaklyje buvo galima įžvelgti daug jo vidinių išgyvenimų, atsiminimų, mylėtų moterų vaizdinių... Visa tai režisieriaus ir aktorių pagalba perteikta puikiai. Tai buvo įtraukiantis ir malonus stebėti spektaklis.“ Aivita: „Spektaklio metu buvo aiškiai matyti visos išgyvenamos emocijos, kurias padėjo suprasti fone skambanti muzika, apšvietimas, veidų išraiškos, antraeilių veikėjų ,,šokiai“. Šį spektaklį rekomenduočiau pamatyti visiems, nes jis išties nenuvils.“ Augustinas: „Žiūrėjome daug teigiamų atsiliepimų sulaukusį spektaklį „Balta drobulė”. Spektaklis sužavėjo savo realistiškumu, pagrindinio veikėjo vidinio konflikto vaizdiniais, jo mintyse slenkančiais prisiminimais. Niekada negalvojau, jog per tris valandas galima pakeisti tiek skirtingų scenų tiesiogiai, stebint žiūrovams.

Rekomenduoju pažiūrėti spektaklį, nes jo kokybė, įtemptas veiksmas ir pastovus minčių srautas nepaliks abejingų.“ Donatas: „Siužetas mane labai sukrėtė, privertė susimąstyti, ar taip negali atsitikti šiuolaikiniam jaunimui, man pačiam?“ Edgaras: „Tokia patirtis gali būti naudinga visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, nes tokie spektakliai mus verčia susimąstyti apie mūsų laikinumą ir kad reikia vertinti visas akimirkas.“ Markas: „Spektaklis labai prasmingas. Sužavėjo ne tik aktorių vaidyba, bet taip pat garsais, muzika ir dekoracijomis, pastatymu. Dar neteko matyti kažko panašaus spektakliuose. Tai buvo visai nauja patirtis.“ Simona: „Spektaklio herojus Antanas Garšva, blaškomas tarp meilės ir praradimo, kūrybinės laisvės ir kančios, atstovauja mūsų laikų žmogų, kovojantį ir ieškantį savęs. Jis atsisako meilės, nutraukia žmogiškąjį ryšį ir lieka vienišas lifto narve, bet vis dar trokšta parašyti eilėraštį, išlieti savo širdgėlą ant popieriaus skiautės. Bandydamas atrasti save poezijoje, patiria tik dar daugiau kūrybinės kančios.“ Titas: „Spektaklis labai patiko – sužavėjo ne tik aktorių vaidyba, bet ir unikali kūrinio interpretacija, kuri leido geriau suprasti romano temas bei pagrindinio veikėjo išgyvenimus“.                            

Taigi abi pamokos buvo labai naudingos. Nojus teigia: „Edukacija Maironio muziejuje padėjo  geriau suprasti lietuvių literatūros praeitį ir jos svarbą, o spektaklis „Balta drobulė“ įtraukė žiūrovus į istoriją ir suteikė gilesnį jos suvokimą.