Kitokios pamokos kitose erdvėse

Lapkričio 21 d. IIIg klasės mokiniai dalyvavo edukacijose kitose erdvėse Vilniuje. Pirmoji edukacija (Kultūros paso) vyko Menų spaustuvėje – „Režisūros dirbtuvės“, kurias vedė teatro režisierius, teatro trupės „Teatronas“, šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ ir pirmojo Lietuvoje šiuolaikinio cirko centro „Cirko Sapiens“ meno vadovas, režisūros bakalauro bei magistro laipsnius įgijęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Gildas Aleksa. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Ieškomas stilistas Hamletui“, kuriam vadovavo edukatorė Ona-Barbora Šlapšinskaitė. Ir vakare Atviro rato teatre mokiniai žiūrėjo režisierės Ievos Stundžytės spektaklį „Bakchantės: Aktas“, pagal klasikinę Euripido tragediją „Bakchantės“. Kaip yra sakiusi režisierė: „Bakchantės: Aktas“ kalba apie vieno žmogaus kovą prieš naują tikėjimą, naujas įtakas.“ Netikėta ir intriguojanti antikos mito versija tikslingai skirta jaunimui.

Mokinių mintys apie veiklas:

Deimilė Pivoriūnaitė: Pirma stotelė buvo Menų spaustuvėje. Dalyvavome edukacijoje „Režisūros dirbtuvės“ apie scenarijaus rašymą ir scenografiją. Nors į užsiėmimą pavėlavome ir nespėjome atlikti visų suplanuotų užduočių, tačiau išmokome vogti kito žmogaus balsą ir kūrėme išskirtinius filmo scenarijus, pritrauksiančius rėmėjus. Buvome paskirstyti į komandas, kiekviena pristatė savo idėją ir balsavome dėl geriausios. Paskui Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyko edukacija „Ieškomas stilistas Hamletui“. Prisiminėme Viljamo Šekspyro tragediją, jos siužetą ir veikėjus. Mus supažindino su scenografija, tai yra spektaklio bendras vaizdas, prie kurio dirba tokie specialistai, kaip apšvietėjai, kostiumų dizaineriai, dekoracijų gamintojai ir kiti. Turėjome kūrybinę užduotį – kiekvienam komandos nariui reikėjo pasirinkti ir nupiešti tragedijos „Hamletas“ veikėjo aprangą bendra tema. Buvo pasirinktos renesanso, egzotinių vaisių, knygų ir filmų herojų ir kt. temos. Galiausiai po pertraukos Akropolyje keliavome į Atviro rato teatrą, kuriame žiūrėjome režisierės  Ievos Stundžytės pastatytą spektaklį „Bakchantės: aktas“. Spektaklyje pagal Euripido pjesę vaidino jauni aktoriai, ateities teatro atspindžiai. Man patiko, kad buvo daug muzikos ir garso, šviesų ir šokio, ritualinių apeigų, netradicinė aktorių išvaizda. Tai šį spektaklį padaro patrauklų jaunimui, o teatrą – naujovišką ir originalų. Spektaklio tema – vyno ir ekstazės dievo Dioniso kerštas žmonijai. Apskritai spektaklis buvo sunkiai suprantamas, todėl po spektaklio kilo daugiau klausimų, nei atsakymų. Aktoriai nedaug kalbėjo, reikėjo suprasti jų kūno kalbą, kas man buvo labai sudėtinga.

Mantė Razmanzvičiūtė: Pirmas užsiėmimas buvo apie režisūrą. Man patiko, kad režisierius sukūrė neformalią aplinką, kurioje visi galėjome su juo diskutuoti kaip su draugu. Įsitikinau, kad režisieriaus darbas žymiai atsakingesnis nei maniau. Spektaklis pavyksta, jei režisierius griežtas ir atsakingas. Mums reikėjo iš draugų papasakotų istorijų kurti mini spektaklius, kuriuos vėliau pristatėme draugams, kad visi įvertintų ir galėtų klausti pačių įvairiausių klausimų. Kad galėtume vadintis gerais režisieriais, turėjome atsakyti į visus kylančius klausimus. Man tai labai patiko. Antras užsiėmimas apie scenografiją vyko Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Išsiaiškinome, kad į scenografijos sąvoką įeina žymiai daugiau profesijų nei manėme. Daug žmonių dirba, kad viskas būtų suderinta ir tvarkinga, nes pirmas dalykas, kurį pastebime žiūrėdami spektaklį, yra vaizdas. Po to grupėse piešėme, kaip atrodytų „Hamleto” spektaklio veikėjų drabužiai. O vakare vykome į Atviro rato teatro spektaklį „Bakchantės: Aktas“. Šis spektaklis buvo labai šiuolaikiškas, dėl to, manau, mums buvo lengviau jį suprasti. Spektaklis man patiko.

Donatas Lingė: Iš pradžių keliavome į režisūros pamoką, kuri vyko Menų spaustuvėje. Sužinojome, ką veikia režisierius, kokia jo darbo veikla, mokėmės, kaip riekia sudominti žiūrovus ir pritraukti juos savo sukurtomis istorijomis. Vėliau keliavom į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų, kur dalyvavom edukacijoje „Ieškomas stilistas Hamletui“. Mums rodė, kaip reikia daryti ir harmonizuoti scenos papuošimus bei kostiumus, kad jie neišsiskirtų vieni nuo kitų. Turėjome progą ir patys pabūti stilistais, grupėse nupiešti eskizus „Hamleto“ veikėjams pagal mūsų pačių pasirinktą temą ar laikotarpį, kad jie visi derėtų. Galiausiai važiavom į Atviro rato teatrą, kur žiūrėjome spektaklį „Bakchantės: Aktas“, pastatytą pagal Euripido dramas. Spektaklis man labiausiai patiko iš visų tos dienos veiklų, nors po spektaklio kilo milijonas klausimų ir noras perskaityti Euripido dramas. Tai iš ties pamokanti drama. Negalima besąlygiškai pasitikėti net ir Dievais. Įstrigo ši citata: „Daug pavidalų turi galingi dievai, daug dalykų ūmai atsitinka per juos: išsipildo, ko niekas nelaukia, o tai, ko tikėjosi visi, neįvyksta išvis.“ Pamokos kitose erdvėse buvo tikrai naudingos, nes gerą lobį pasiėmiau iš jų. Labai patiko.

Jovita Paurytė: Išvyka buvo smagi, įdomi ir tikrai naudinga. Kiekvienas važiavęs galėtų man pritarti.  Menų spaustuvėje turėjome edukaciją apie režisieriaus darbą ir patys tapome režisieriais. Labiausiai patiko užduotis poromis. Kiekviena pora vienas kitam turėjo papasakoti po dvi istorijas: tikrą ir išgalvotą. Tada reikėjo išsirinkti draugo papasakotą istoriją ir papasakoti taip, kad atrodytų, kad pačiam tai nutiko. Svarbiausia teatre yra sudominti kitą ir parodyti viską įtikinamai. Lavinome ir viešojo kalbėjimo įgūdžius. Vėliau vykome į kitą edukaciją Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, kur rinkome stilistą Hamletui. Prisiminėme ir aptarėme, ką žinome apie V. Šekspyro tragediją „Hamletas“.  Vėliau gavome po popieriaus lapą ir turėjome sukurti tragedijos veikėjams po kostiumą bei trumpai pristatyti. Edukacijos metu lavinome savo kūrybinius gebėjimus, parodėme literatūros žinias. Po laisvo laiko vykome žiūrėti Atviro rato teatro režisierės Ievos Stundžytės spektaklį „Bakchantės: Aktas“. Buvo įdomus ir labai įtraukiantis. Tikrai verta pamatyti. Manau, kad visi namo išvykome tikrai su labai gerais įspūdžiais.

Akvilė Liesytė: Dalyvavome Režisūros dirbtuvėse. Pirmiausia mums papasakojo kuo užsiima, ką veikia režisieriai, po to bandėme patys surežisuoti scenarijų. Bendravome vieni su kitais ir tikrai labai linksmai praleidome laiką. Kadangi nespėjome atvažiuoti laiku, tai ne viską spėjome sužinoti, atlikti, bet buvo įdomu ir tikrai patiko. Po to nuvažiavome į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų, kur vyko edukacija ,,Ieškomas stilistas Hamletui!“ Kiekvienam teko panaudoti savo dailės gebėjimus, prisiminti Viljamo Šekspyro dramą ,,Hamletas“, kaip Renesanso epochoje rengdavosi žmonės. Grupėse turėjom sukurti kūrinio veikėjams drabužius, atitinkančius to laikotarpio dvasią. Buvo įdomu patiems pabandyti nupiešti bei pamatyti, kaip sekėsi kitiems. Ir galiausiai buvome režisierės Ievos Stundžytės spektaklyje „Bakchantės: Aktas“. Kadangi Euripido dramų nebuvau skaičiusi, buvo sunku suprasti spektaklio prasmę, bet per visą pasirodymą tikrai išlaikiau dėmesį, nes aktoriai labai gerai vaidino.