Vertėjas – tarpininkas tarp autoriaus ir skaitytojo

Belaukiant susitikimo

Knygų skaitymas – vienas iš turiningiausių laiko praleidimo būdų. Knygose glūdi senovės išmintis bei giliausi žmogaus išgyvenimai, todėl skaitydami mes laviname ir protą, ir sielą. Deja, kad ir koks puikus būtų kūrinys, kartais skaitytojams iškyla problema – prisireikia tarpininko tarp autoriaus ir skaitytojo. Juk daugelis rašytojų kuria skirtingomis kalbomis, žmogus negali perskaityti knygos jos nemokėdamas. Čia į pagalbą atskuba vertėjai. Jie įmena rašytojo mintis ir perduoda jas mums gerai pažįstama gimtąja kalba.

Indrė Klimkaitė / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Su viena šios profesijos atstovių, vertėja iš vokiečių kalbos Indre Dalia Klimkaite susitiko ir mūsų gimnazijos 5-6 klasių mokiniai. Renginio pradžioje vertėja parengė mokiniams nedidelį siurprizą: pateikė informacijos apie jų vardus. Pasirodo, jog jų kilmė buvo labai įvairi: vieni buvo lotyniški, kiti lietuviški, dar kiti – hebrajiški ar graikiški. Vėliau vertėja plačiau supažindino su savo veikla. Ji pasakojo, jog yra išvertusi jau daugiau nei 50 knygų. Dažniausiai ji verčia knygas, skirtas vaikams bei paaugliams, bet neatmeta galimybės kada nors imtis sudėtingesnių, skirtų vyresniems asmenims knygų. Vertėja netgi papasakojo apie keletą savo išverstų knygų, tokių kaip „Heida“, „Magiškų gyvūnų mokykla“, „Natanas ir jo vaikai“, su intencija paskatinti jaunuolius skaityti. Mokiniai taip pat pasidalino savo mėgiamomis knygomis ir įrodė, jog galbūt šis tikslas bus pasiektas. Viešnia Indrė Klimkaitė teigė, jog knygų vertimas reikalauja daug atidumo, kruopštumo bei marias laiko. Be šių dalykų, šios profesijos žmogus taipogi negali apsieiti ir be savo darbo įrankių: žodyno bei mobiliojo telefono. Žodyne galima rasti tinkamą ar nežinomą žodį, o mobilusis telefonas padeda susisiekti su tam tikrų sričių žinovais, kurių informaciją reikia patikslinti. Tačiau, kad ir kokių iššūkių kiltų, vertėjai šis darbas atrodo mielas ir smagus, nes versdamas gali sužinoti daug istorijų ir neretai su jomis susitapatinti.

Nors ir susitikimas vyko nuotoliniu būdu, tačiau nuotaika dėl to neišblėso ir džiaugsmingi mokiniai išėjo pasisėmę naujų žinių, faktų. Dėkojame Indrei Klimkaitei bei tikimės, jog galbūt kurį nors iš dalyvių ši pamoka įkvėpė pasirinkti vertėjo kelią.

Pasakojimas apie vertėjo darbą

O štai žiupsnelis mokinių įspūdžių po susitikimo.

Vakarė P., 6 kl. Man susitikimas su vertėja tikrai patiko. Buvo įdomu. Aš jau anksčiau domėjausi šia profesija, nes norėčiau būti vertėja. Šis susitikimas padėjo suprasti, kaip iš tikrųjų reikia dirbti, kiek atidumo, žinių ir noro reikia įdėti į šį sunkų darbą. Jei nori užaugęs tapti vertėju, tai jau dabar reikia labai gerai stengtis mokytis kalbų. Anksčiau galvodavau, kad knygos verčiamos greitai, bet, pasirodo, kad tai nėra tikrai taip lengva. Maždaug per 28 metus išversti 50 knygų yra tikrai daug. Tiek knygų jau yra išvertusi iš vokiečių kalbos ši vertėja.

Dainius L., 6 kl. Žinoma vertėja iš vokiečių kalbos Indre Klimkaitė pasakojo, kad versti knygas pradėjo nuo 1994 metų. Iš viso yra išvertusi net 50 įvairių knygų. Daugiausia verčia vaikams ir paaugliams, bet yra išvertusi keletą romanų suaugusiems. Šiuo metu kaip tik ir verčia romaną suaugusiems, kurio apimtis maždaug 500 puslapių. Įsitikinau, kad knygas reikia ir būtina skaityti, nes skaitydami augame.

Vėjūnė-Arielė M., 5 kl. Knygų vertėja Indre Klimkaitė susitikimo pradžioje labai įdomiai papasakojo, iš kokių kalbų kilę mūsų vardai. Pasakojo apie tai, kaip ji verčia knygas iš vokiečių į lietuvių kalbą. Daug įdomių dalykų sužinojome! Jei suaugusi norėčiau versti knygas į kitas kalbas, žinočiau nuo ko pradėti ir ko prireiktų. Norėčiau, kad vyktų daugiau tokių pamokų!

Jorė M., 5 kl. Su vertėja iš vokiečių kalbos Indre Klimaite kalbėjomės apie vertėjo darbą, ko reikia, norint gerai išversti knygą. Pasakojo apie knygas, kurias ji išvertė, kokios knygos jai labiausiai patinka ir kokios apimties knygas ji dažniausiai verčia. Dar kalbėjomės apie žodynus ir technologinius vertėjus, kurie ne visada teisingai išverčia žodžius. Labiausiai įsiminiau, kad dabar vertėja verčia net 500 puslapių storio knygą suaugusiems! Man buvo įdomu sužinoti, kaip gyvena vertėjas, kaip planuoja savo laiką.

Brendonas K., 5 kl. Pradžioje vertėja pasakojo apie mūsų vardus. Buvo įdomu sužinoti, kad kai kurių klasės draugų vardai kilę net iš lotynų, graikų kalbų. Aišku, buvo gaila, kad nepaminėjo mano vardo. Paskui mums šiek tiek papasakojo apie vertėjo darbą, apie vertimo sunkumus, įdomybes ir kiek laiko trunka išversti vieną knygą. Man tai buvo tikrai įdomu, naudinga, nes tai buvo vienas iš pirmųjų susitikimų su vertėja ir mes apie šį darbą daug sužinojome.

Vigilija S., 5 kl. Aš pirmą kartą susitikau su knygų vertėja. Pažintis prasidėjo nuo mūsų vardų kilmės aiškinimo: iš kokios kalbos kilę, ką jie reiškia. Apie mano vardą ji pasakė, kad labai gražus ir tokio dar nėra girdėjusi. Versti knygas sunku, nes reikia daug domėtis, ieškoti tinkamų žodžių. Labiausiai įsiminė, kad yra išvertusi knygą per vieną dieną, o ilgiausiai užtruko versdama net septynis mėnesius.

Arijus K., 5 kl. Susitikime sužinojome, kad vertėjui būtina gera atmintis ir žodynas. Taip pat reikia domėtis tuo, ką verti, daug žinoti, ieškoti informacijos, kad surastum tinkamą žodį. Tai nėra lengvas darbas. Pasakojo, kad knygą, skirtą vaikams, kur yra paveiksliukų, galima išversti ir per vieną dieną. Ilgesnei kartais reikia ir penkių dienų. O štai suaugusiems romaną verčia net septynis mėnesius. Man buvo smalsu sužinoti, ar sunkus vertėjo darbas. Įsitikinau, kad tikrai sunkus ir atsakingas.

Austėja Gaulytė, IIIg kl.