Pažintis su rašytoja Gaja Guna Ekle ir jos knyga „Brolis, kurio nereikėjo“

Rašytoja Gaja Guna Ekle ir knyga

Balandžio 14 dieną 5-6 klasių mokiniai turėjo galimybę virtualiu būdu susitikti su dar viena jauna vaikų rašytoja Gaja Guna Ekle (Egle Baliutavičiūte). Rašytoja pristatė knygą labai intriguojančiu pavadinimu – „Brolis, kurio nereikėjo“.

Knyga dalyvavo 2019 „Metų knygos“ vaikams rinkimuose, o 2018 ir 2019 metais pateko į skaitomiausių vaikų knygų dešimtuką Lietuvos bibliotekose! Susitikimo metu rašytoja pasakojo apie savo, kaip kūrėjos, kelią. Kadangi tikroji pavardė labai ilga ir vaikams būtų sunku įsiminti, ji sugalvojo trumpesnį slapyvardį. Gaja, Guna – tiesiog gražūs mergaičių vardai, o Eklė turi savo istoriją. Po daugiau nei 20 metų tokiu būdu rašytoja ištaisė dar pirmoje klasėje padarytą klaidą. Kalbėjo apie tai, kaip gimsta knygos, jų pavadinimai, pristatė knygą „Brolis, kurio nereikėjo“. Pristatymo metu ne tik pasakojo apie pagrindinį veikėją Gvidą, pristatė kūrinio intrigas, bet ir skaitė ištraukas, diskutavo su mokiniais apie knygoje keliamas problemas, domėjosi, kaip vaikai reaguoja į aprašytas situacijas, kaip elgtųsi vieno ar kito veikėjo vietoje. Kartu svarstė, kaip valdyti piktas emocijas, kurios kartais mus aplanko, ar galima tikėti stebuklais, kokie santykiai turi vyrauti šeimoje. Susitikimo pabaigoje mokiniai uždavė nemažai klausimų rašytojai. Jiems buvo įdomu, kada pradėjo rašyti, kodėl nutarė būti rašytoja, kaip kilo mintis parašyti knygą, kiek laiko reikia parašyti knygai. Teiravosi, kur ieško informacijos rašydama, o gal rašo tiesiog „iš galvos“, ir daug kitų klausimų, į kuriuos mielai rašytoja atsakė.

Knygos pristatymas

Penktokas Kajus Pūras po susitikimo parašė, kad buvo įdomu, sužadino norą perskaityti knygą ir sužinoti, kaip viskas baigėsi. Patiko atsakinėti į rašytojos užduotus klausimus, išsakyti savo nuomonę. Medai Austėjai Kazlaitei (5 kl.) įsiminė pasakojimas, kaip rašytoja sugalvojo sau slapyvardį Eklė. Kai ji buvo pirmokė, mokytoja pakvietė prie lentos ir paprašė parašyti savo vardą. Mergaitė parašė Eklė, o ne Eglė ir taip pralinksmino ne tik klasės draugus, bet ir mokytoją. Iki šiol autorei liko linksmas, mielas prisiminimas iš mokyklinio gyvenimo, paskatinęs ištaisyti klaidą ir pasivadinti Ekle. Susitikimas su rašytoja prabėgo akimirksniu. Buvo įdomu klausytis jos pasakojimų, linksmų istorijų, gražių idėjų. Dainiui Lepiochinui (5 kl.) įdomu buvo išgirsti, kodėl rašytoja nusprendė parašyti tokią knygą, su kokiais sunkumais susidūrė. Patiko veikėjai, situacijos, kuriose jie atsiduria ir kaip pavyksta išspręsti problemas. Knyga moko draugiškumo, meilės savo artimui ir kad kartais reikia pakovoti už save. Šeštokei Gabijai Steponavičiūtei patiko tai, kad rašytoja, pavaizdavusi pagrindinį veikėją Gvidą, norėjo parodyti, kad nors jis atrodo ir piktas, bet iš tikrųjų nėra blogas vaikas, nes blogų vaikų nebūna. Jam tik nepatiko staigūs pokyčiai gyvenime, todėl jis taip jautriai į viską reagavo. Dar labai patiko, jog situacijos, pavaizduotos knygoje, aktualios ir mokiniams. Aidui Čepėnui (6 kl.) susitikimas buvo įdomus tuo, kad daugiau sužinojo apie rašytoją, jos pomėgius. Ji ne tik rašo knygas vaikams, skaito daug vaikiškų knygų, bet ir dirba Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kaip sakė rašytoja, jei rašai knygą vaikams, turi sudominti ir vyresnius. Todėl ji rašo knygas 1–4 klasių mokiniams, bet jas skaito ir aštuntokai. Gabijai Velykytei (6 kl.) patiko, nes ne tik mokiniai galėjo užduoti rašytojai klausimus, bet ir ji daug klausinėjo. Skaitydama ištrauką iš knygos kartais sustodavo ir paklausdavo ko nors, pavyzdžiui: ar tikime stebuklais, kaip reaguotume, jei ir mūsų tėvai nuspręstų įsivaikinti vaiką, ir daug kitų intriguojančių klausimų. Labai norėtų, kad kada nors dar būtų pamoka su šia rašytoja, tik jau apie jos naujausią knygą „Keistuoliai“, kuri pasirodė neseniai. Viltei Krištapavičiūtei (6 kl.), kuri jau buvo skaičiusi šią knygą, buvo labai įdomu pasiklausyti, ką apie knygą pasakoja autorė. Patiko, kad rašytoja išklausė mokinių nuomones, atsakinėjo į klausimus, šiltai bendravo. Sužinojo, kad parašyti knygą kartais pakanka pusės metų, o kartais prireikia ir visų metų ar daugiau. Buvo įdomu ir naudinga.

Susitikimas mokiniams patiko ir, tikiuosi, paskatins visus, dar neskaičiusius knygos, būtinai perskaityti.

Šis susitikimas buvo organizuojamas įgyvendinant projekto „Kokybės krepšelis“ veiklos planą.