Nepaprasta pamoka su rašytoja Igne Zarambaite

Knygos

Ignės Zarambaitės knyga paaugliams „Juodavandeniai“ nominuota akcijoje „Metų knygos rinkimai 2020“. Gimnazijoje vykusiuose knygos rinkimuose ši knyga buvo išrinkta kaip geriausia knyga. Todėl kovo 4 dieną 7-8 klasių mokiniai dalyvavo virtualioje nepaprastoje pamokoje su rašytoja Igne Zarambaite. Pamokos metu rašytoja daug pasakojo apie save, savo pomėgius, ieškojimus, atradimus, patirtis, kurios galiausiai atvedė prie rašymo.

Rašytojos hobi

Vaikų ir paauglių knygų autorė gyvena Šilutėje. Šiuo metu gyvena rašymu ir kūryba, o jai padeda augintiniai ir patarėjai: du katinai (Teramisas ir Kapučinas) ir balandis Debesėlis. Mėgsta kurti lėles. Mėgsta mesti sau iššūkius. Jeigu kažko imasi, tai bando daug kartų, kol pavyksta. Mėgsta piešti, sportuoti, meistrauti, skaityti. Yra žaidusi net futbolą moterų lygoje. Knygos yra jos ir pomėgis, darbas vienu metu. Išleistos 6 knygos, o 3 dar laukia leidykloje. „Juodavandeniai“ – pirmoji knyga paaugliams. Kūrinys priskiriamas probleminės prozos žanrui, tačiau jame apstu detektyvinio, mistinio, nuotykinio pasakojimo elementų. Galbūt todėl taip ir sudomino daugelį paauglių. Rašytoja atskleidė, kas slypi po paslaptingu knygos pavadinimu, papasakojo apie siužeto kūrimo subtilybes. Aiškino kūrinio sąsają su pamarių krašto mitologija – klastinga marių deive Jumpyra ir aubyliais, skandinusiais nusižengusius žvejus ir kitus nuodėminguosius. Knygoje labai ryški žmogaus ir upės paralelė. Mes visi, anot rašytojos, esame kaip juodavandeniai, kartu ir šviesos, ir tamsos padarai. Kartais geidžiame, kartais neapkenčiame, kartais padedame kam nors, o kartais teisiame. Visi turime paslapčių, tamsių ir dar tamsesnių. Kiekvieno vanduo savaip drumstas. Žmogus – kaip tekanti upė, jis visada visiems ir visur kitoks. Turi savo dugną, paviršių, o kiekvieno vanduo savaip drumstas. Kiekvienas turime tekėti savo upe, ieškoti savo vagos.

Po knygos pristatymo rašytoja sulaukė nemažai klausimų iš mokinių, kuriems smalsu buvo sužinoti, kaip kilo mintis parašyti knygą paaugliams, kodėl pradėjo rašyti, iš kur kyla tiek minčių, kokios knygos patinka, kokios knygos dar pakeliui pas skaitytoją ir dar daug kitų klausimų. Rašytoja mielai į visus klausimus atsakė. Kad nepaprasta pamoka mokiniams neprailgo ir patiko, rodo ir jų pačių mintys po pamokos.

Augustinas Liorentas, 8 kl.: Virtualioje erdvėje susitikome su rašytoja Igne Zarambaite, parašiusia knygą paaugliams „Juodavandeniai“. Ši knyga, bent jau mūsų gimnazijoje, buvo išrinkta geriausia 2020 metų knyga paaugliams. Pats jos dar neskaičiau, tačiau iš draugų ir pačios rašytojos buvo galima suprasti, kad knyga išties nereali ir verta dėmesio. Joje susipina ir fantastika, ir paauglių išgyvenimai. Tačiau jau nuo pat pirmųjų susitikimo akimirkų susidariau tokį įspūdį, kad rašytoja mėgsta daryti tai, kas jai patinka, kas įdomu.

Pokalbio pradžioje rašytoja papasakojo apie savo pomėgius, apie gimtąjį miestą Šilutę, apie pavasarinius potvynius. Tai daugeliui buvo įdomiausia, nes knygos veiksmas vyksta apsemtoje vietoje. Dar mane labai sudomino rašytojos pasakojimai apie save pačią. Mokykloje jai sekėsi labai gerai, tačiau dar geriau sekėsi išdykauti. Jai labai patinka futbolas, kas ir man išties aktualu. Ignė žaidė Vilniuje, net pirmoje moterų futbolo lygoje! Kaip ji pati pasakojo, pagyvenusi Vilniuje, ji neatrado savęs ir ilgėjosi gimtinės, todėl grįžusi nusprendė įsidarbinti bibliotekininke ir per tuos ketverius metus, rašytoja išmoko tikrai daug. Pasižiūrėjusi kelias pamokėles youtube apie lėlių gamybą, nusipirko įrankių, medžiagų ir pagamino savo pirmąją lėlę. Rašytoja daro viską, ko tik užsigeidžia ir nekviečia specialistų ar kitų pagalbos, o viską daro pati. Net kaimynai skolinasi įrankių iš jos ar prašo pagalbos.

Susitikimas buvo išties naudingas, nes jis tik įrodo, kad net jei ir esi rašytojas, gali būti ir sportininkas, ir dailininkas, ir kitoks meistras. Didelis ačiū Ignei už pasakojimą!

Uršulė Krikščionaitytė, 7 kl.: Rašytoja Ignė Zarambaitė rašo knygas vaikams. Jos knyga „Juodavandeniai“ yra pirmoji skirta paaugliams. Susitikime rašytoja sakė norinti parašyti antrą knygos „Juodavandeniai“ dalį ir tai planuojanti padaryti artimiausiu laiku. Įdomu tai, kad rašydama šią knygą ji jautė didžiulį malonumą. Nemažai kalbėjo ir apie knygų skaitymą. Sužinojau, kad ji skaito labai įvairias knygas: paaugliams, vaikams, taip pat pasakas, kuriose slypi išmintis, geri dalykai. Ji sakė, kad skaityti knygas reikia visokias, o ne tik tas, kurios patinka. Taip galima atrasti kažką naujo, kas galėtų patikti, sudominti. Buvo labai įdomu sužinoti apie rašytoją, jos gyvenimą ir kūrybą. Tikiuosi vėl kažkada ją išgirsti.

Šilutės potvyniai

Aivita Malažinskaitė, 8 kl.: Ignė Zarambaitė – rašytoja, išleidusi šešias knygas. Penkios iš jų yra vaikams ir viena paaugliams. Knygą paaugliams rašė pirmą kartą ir nesitikėjo, kad ji taip puikiai pavyks ir lengvai rašysis. Rašytoja knygos fonui pasirinko potvynį, nes jai tai priminė vietą, kurioje pati gyvena, tad buvo nesunku ir aprašyti. Ignė teigė, jog rašydama knygą ir pasirinkdama pagrindine veikėja mergaitę, iškart suprato, kad neišvengiamai daug kas palygins pačią rašytoją su veikėja. Ir tam pritaria, nes Anoje įžvelgia dalelę savęs. Ji, kaip ir Ana, mėgo gelbėti po potvynio pievoje gulinčias žuveles, buvo gana veikli, teko net skęsti ir dar yra daug mažyčių dalelių, kurios sieja rašytoją su Ana. Jai patiko rašyti knygą paaugliams, nes gali kalbėtis lyg su savo bendraamžiais. Rašydama knygas vaikams, negalėjo gvildenti tam tikrų temų, nes vaikams tai būtų sunku suprasti. O apie rašytojos pomėgius galima būtų sukurti visą knygą. Ji ne vien rašo knygas ir skaito, bet ir gamina rankų darbo lėles, mėgsta futbolą, įvairiausius iššūkius, piešia. Turi kambarį, kuriame pati iš tinko padarė vaizdą į pasaulį – sukūrė lauko kompoziciją. Rašytoja pasakojo, kad tik grįžusi į gimtąją Šilutę ir paskaičiusi savo vaikystės užrašus suprato, kad jos kelias yra kūryba, rašymas. Jos vieta yra būtent gimtinėje. Tiek sužinoję apie rašytoją ne vienas nustebtų, kiek daug nuostabių dalykų gali sukurti paprastas žmogus, tik reikia motyvacijos.

Matas Liepinaitis, 7 kl.: Po susitiko su rašytoja paprašiau išsamiau papasakoti apie jos pomėgius: kas ją paskatino žaisti futbolą, piešti bei gaminti lėles. Štai ką ji parašė: „Į futbolą ankstyvoj paauglystėje įtraukė draugai. Iki tol tik stebėjau iš tolo ir nesuvokiau, kaip šitiek ilgai galima bėgioti aikštėje ir vis dar turėti jėgų. Bet pati pabandžiusi žaisti supratau, – kai apima azartas, matai tik kamuolį, o jėgų savaime atsiranda. Piešti pradėjau anksčiau nei kalbėti. Tokiu būdu, matyt, irgi bandžiau papasakoti istorijas. Labiausiai mėgau ir iki šiol mėgstu piešti gyvūnus ir žmones. Rankų darbo lėles pamačiau internete ir labai knietėjo išbandyti pačiai sukurti. Tik atrodė sunkiai įmanoma sukurti itin tikrovišką lėlę – žmogaus prototipą. Galiausiai įsigijau medžiagų ir ėmiausi darbo. Pirmą karta buvo sunku, bet kaskart išeina vis geriau. Tad imtis naujų iššūkių verta!“ Sužinojau, kad ji turi ir daugiau pomėgių: jai patinka žiūrėti filmus, skaityti knygas, jodinėti žirgais, klausytis muzikos, pabėgti į gamtą bei būti su katėmis ir šunimis.

Akvilė Liesytė, 8 kl: Man labiausiai patiko jos pačios motyvacija sau. Ji nebijo kažko daryti, viską nori išbandyti ir niekada nesako, kad ,,man nepavyks“. Tokių žmonių yra tikrai nedaug, kurie galėtų motyvuoti ir kitus. Dar įsiminė, kai ji pasakojo, kad kiekvienas žmogus yra kaip upė. Gyvenime būna kliūčių, bet reikia įveikti, apiplaukti tas kliūtis ir nepasiduoti. Tokie susitikimai tikrai yra naudingi.

Greta Grižaitė, 7 kl.: Po susitikimo su rašytoja Igne Zarambaite man liko labai geri įspūdžiai. Apie ją sužinojau pakankamai daug. Sužinojau, kad jai yra 32 metai, kad ji studijavo VU ekonomikos fakultete vadybą ir verslo administravimą. Dabar ji gyvena Šilutėje, kur kasmet pavasariais vyksta dideli potvyniai. Vanduo neatsiklausęs ateina į svečius ir gali apsemti dalį namo. Sužinojau, kad jai mokytis sekėsi gerai ir ji sulaukdavo daug patarimų, ką ir kur galėtų studijuoti. Galiausiai ji paklausė vienos mokytojos ir įstojo studijuoti vadybos ir verslo administravimo. Pabaigusi dirbo įvairiose įmonėse, vėliau bibliotekoje. Dabar ji rašo knygas vaikams ir paaugliams. Viena iš knygų paaugliams yra „Juodavandeniai“. Susitikimas su Igne Zarambaite man patiko ir paliko tikrai labai gerą įspūdį. Tikiuosi, dar bus susitikimų su šia autore.

Vienas iš pomėgių – lėlės

Tadas Abramavičius, 8 kl.: Šiandien susipažinom su dar viena unikalia rašytoja Igne Zarambaite. Per vieną trumputę pamoką sužinojom labai daug apie rašytojos gyvenimą, pomėgius ir knygą „Juodavandeniai“. Mane taip sudomino rašytojos pasakojimas, kad žadu pasiimti iš bibliotekos knygą ir pradėti skaityti. Kuo mane sudomino knyga? Knygoje labai daug realistinių nuotykių, gvildenamos temos, kurios šiuolaikiniam jaunimui labai artimos ir daugelis su jomis jau net yra susidūręs. Visada galvojau, kad rašytojų gyvenimas yra nuobodus, bet klydau. Rašytojai tokie patys žmonės kaip mes, turintys savo pomėgius, silpnybes. Labiausiai patiko, kai autorė pasakojo apie augintinį balandį vardu Debesėlis. Tik filmuose esu matęs tokį nutikimą, kad paukštis draugautų su žmogumi.

Yra smagu pažinti vis naujus žmones. Karantino metu, atrodo, esame užsidarę namuose, bet kiek galima visko sužinoti neišeinant iš namų! Net negalvojau, kad tiek visokių paskaitų vyksta nuotoliniu būdu. Smagu, kad dėl karantino viskas nesustoja ir mes sugebam tiesiog prisitaikyti prie tam tikrų reikalavimų.

Goda Sokolovaitė, 7 kl.: Šis susitikimas man labai patiko. Buvo įdomu klausytis, kaip rašytoja pasakojo apie savo vaikystę bei pristatė knygą „Juodavandeniai“ . Įdomu, kad knygoje aprašyta ir jos gyvenamoji vieta Šilutė, o kasmet pasikartojantys potvyniai ir paskatino sukurti šią knygą. Įsiminė, kaip rašytoja vaikystėje gelbėjo žuvytes bei buvo kelis kartus skendusi ir šį epizodą paminėjo knygoje. Tikiuosi, dar bus galimybė sutikti šią rašytoją.

Enrika Stasiulionytė, 8 kl.: Mane sudomino rašytojos papasakojimas, kaip kilo mintis parašyti knygą būtent paaugliams. Anot jos, rašyti paaugliams galima taip pat kaip bendraamžiams, nes su paaugliu gali kalbėti bet kaip ir apie bet ką. Dar ji daug papasakojo apie save, savo pomėgius. Ji moka papasakoti taip įdomiai, kad kyla noras pradėti skaityti knygas. Norisi daugiau tokių pamokų. Ačiū!

Lina Abramavičiūtė, 7 kl.: Renginys mane labai sužavėjo, ypač rašytojos pasakojimas apie knygas. Įstrigo vandens ir žmogaus lyginimas: „žmonės yra kaip vandenys“. Žmonių būna užsistovėjusių kaip pelkė, tekančių kaip upės ir upeliai, smarkių kaip upokšniai, kurie sugeba įveikti užtvankas. Ir visa tai mes randame knygoje „Juodavandeniai“. Sužinojau, kad šita knyga paremta tikrais įvykiais. Ji gyvena Šilutėje, kur dažnai būna potvyniai, ir tai ją paskatino pagalvoti apie vandens ir žmogaus paralelę. Autorė sakė, kad žiūrint į tuos potvynius jai atsiveria vaizduotė ir ji kuria visokias istorijas.

Markas Jarmalavičius, 8 kl.: Susitikimas prasidėjo nuo susipažinimo su rašytoja. Rašytoja daug pasakojo apie save, savo pomėgius, kaip pradėjo rašyti, kaip gimė pirmoji knyga paaugliams. Smagu buvo su ja pabendrauti, pasiklausyti jos pasakojimų apie knygą „Juodavandeniai“. Labai sudomino kiekvieno žmogaus gyvenimo palyginimai su upe, potvyniais. „Kiekvienas žmogus kaip upė“. Ji šį palyginimą pritaiko įvairiose situacijose kalbėdama žmogaus gyvenimą. Gyvenimas vieną kartą gali būti kaip prasmirdus pelkė, o kitą kartą – tekanti šviesi upė. Kaip ir mūsų visų gyvenimai. Vieną dieną būni linksmas, o kitą .... Norėčiau daugiau tokių susitikimų. Nors nesu mėgėjas skaityti knygas, tačiau tikrai galiu pasakyti, kad rašytoja sudomino ir motyvavo.

Austėja Bieliūnaitė, 7 kl.: Esu sužavėta autorės kūryba ir pasitikėjimu savimi. Anksčiau autorė turėjo kitokį darbą. Kiekvieną dieną atsikeldavo be motyvacijos, dirbdavo. Jai sekėsi ir ji galvojo, jei sekasi, tai pašaukimas. Bet vieną dieną nusprendė paklausytis savo širdies ir daryti tai, ko geidžia jos širdis. Aš esu labai nustebusi autorės posūkiu gyvenime. Tokių žmonių, kaip ji, yra labai mažai, kurie sieika savo svajonės. Ši autorė moko vaikus, paauglius ir net suaugusius, kad niekada nėra vėlu siekti savo norų ir svajonės. Būti savimi.

Edgaras Vikravičius, 8 kl.: Dalyvavome susitikime su rašytoja Igne Zarambaite. Rašytoja pristatė savo knygas, papasakojo, kodėl jas rašo, kodėl rašo būtent vaikams ar paaugliams. Daug papasakojo apie savo gyvenimą, kodėl pasirinko būtent knygų rašymą, kodėl ją traukia skaityti bei rašyti knygas. Taip pat atskleidė, kuo užsiima, kai nerašo knygų. O ji turi daug pomėgių. Pokalbis daugiau buvo apie naujausią knygą „Juodavandeniai“. Kai kurie mokiniai jau buvo skaitę šią knygą, bet visiems buvo įdomu pasiklausyti, kaip pati rašytoja apibūdino knygos veikėjus, papasakojo šiek tiek apie pačią knygą, kaip jai kilo mintis parašyti paaugliams. Labiausiai man įdomu buvo sužinoti, ką rašytoja veikia, kai nerašo ar neskaito knygų, kokie jos hobi. Supratau, jog jeigu rašai ar skaitai knygas, tikrai nesi tik knygų graužikas, o gali užsiimti kita mėgstama veikla, kaip futbolas ar dar kažkas. Visą laiką įsivaizdavau, jog knygų rašytojai yra visą laiką sulindę į knygas ir daugiau nieko neveikia, tačiau Ignė įrodė, jog taip nėra. Ji anksčiau žaisdavo futbolą, o dabar turi daug kitų mėgstamų užsiėmimų, kaip lėlių gaminimas, piešimas. Manau, tokie susitikimai yra naudingi, nes pažvelgti į knygą autorės akimis yra tikrai įdomu.