Alternatyva tradicinei literatūros pamokai

Pamokos pradžia

Nesulaukę, kada grįšime į mokyklą, susitikimą nusprendėme organizuoti nuotoliniu būdu. Šį kartą svečiuose – profesionali aktorė Sigita Pikturnaitė bei dailininkė Greta Alice iš litertūros pažinimo programos vaikams ir paaugliams „Vaikų žemė“. Ši programa skatina vaikus domėtis literatūra, ją pamilti bei patirti skaitymo džiaugsmą. 5-6 klasių mokinius pakvietėme į kūrybinius skaitymus apie Vytautės Žilinskaitės kūrinį „Robotas ir peteliškė“. Tokie skaitymai – puiki alternatyva tradicinei literatūros pamokai.

Susitikimą pradėjo aktorė Sigita Pikturnaitė. Ji mokinius supažindino su mokslinės fantastikos literatūros žanru, jos pradininkais Meri Šeli bei Žiuliu Vernu. Pristačiusi žymiausius rašytojų romanus, aktorė klausė mokinių: „Kokių būna jausmų? Kokiose situacijose ir kodėl patiriame vienokius ar kitokius jausmus? O ar įmanoma išmokti jausti? Ar lengva jausmus reikšti? Kodėl žmogų, kuris nerodo jausmų, kartais vadina robotu?“ Ši tema šiandien skamba kaip niekad aktualiai – juk dirbtinis intelektas, žmogų keičiantys robotai ir visuotinė mašinizacija tampa kasdienybe. Ir mums tokiame pasaulyje reikia mokytis gyventi, nes galbūt ateityje mūsų draugai bus ne tik žmonės, bet ir robotai. Netrukus ji prisiminė lietuvių rašytoją Vytautę Žilinskaitę, kuri parašė apsakymą „Robotas ir peteliškė“ ir pakvietė mokinius jį pasiklausyti. O dailininkė Greta Alice čia pat jį gyvai iliustravo. Prieš vaikų akis gimė nuostabus robotas ir spalvota peteliškė.

Robotas jau nupieštas

Įspūdžiais pasidalino penktokai ir šeštokai:

Dainius Lepiochinas: „Ši kyga ir pamoka apie ją man labai patiko. Mane sužavėjo robotas Dondonas ir peteliškė Strėlinukė. Gaila, kad tokia liūdna apsakymo pabaiga. Man buvo įdomu išgirsti apie rašytojus Merė Šeli bei Žiulį Verną“.

Aurelijus Dzedulionis: „Man labai patiko tokia pamoka, nes daug ką sužinojau apie mokslinės fantastikos kūrėjus. Taip pat supratau, kad nors ir nepavyksta kas, vis tiek reikia stengtis. Dėl draugų daug ką galima padaryti. Paskatino susimąstyti apie robotą. Jis iš pradžių bandė pasakyti kitus žodžius peteliškei, bet jam nepavyko, nes buvo užprogramuotas ką sakyti. Bet vėliau pasakė. Buvo labai įdomu klausytis pasakojimo ir matyti iš karto piešiamus vaizdus.“

Justina Petrauskaitė: „Labai patiko pamoka. Sužinojau, kad Žiulio Verno kai kurios fantazijos išsipildė. Supratau, kad jei nori kažko pasiekti, turi stengtis ir svajoti. Sužinojau naujų dalykų apie mokslinę fantastinę literatūrą, ko dar nežinojau. Susimąstyti paskatino tai, kad ne visados gali kažką padaryti, ko labai nori. Tokios pamokos naudingos, nes padeda daugiau sužinoti.“

Gabija Steponavičiūtė: „Man ši pamoka labai patiko! Ji buvo įdomi ne tik dėl to, jog su mumis bendravo dailininkė Greta Alice ir aktorė Sigita Pikturnaitė, bet ir todėl, kad sužinojome, kaip gimė mokslinė fantastinė literatūra. Merė Šeli sukūrė pirmąjį mokslinį fantastinį romaną „Frankenšteinas arba šių laikų Prometėjas“. Įdomu tai, kad knyga buvo sukurta susilažinus su draugais. Pamokoje kalbėjome apie ateitį. Bandėme įsivaizduoti, kaip pasaulis atrodys po 50 metų. Sunku taip toli numatyti, nes mokslas dabar tiek toli pažengęs. Per vienerius metus daug kas pasikeičia, o po 50 metų kaip viskas atrodys, tikrai sunku pasakyti. Nedažnai juk mūsų klausia tokių klausimų, o patys tikrai apie tai nemąstom. Man labiausiai patiko ta pamokos dalis, kai aktorė skaitė Vytautės Žilinskaitės pasaką „Robotas ir peteliškė“, o dailininkė Greta Alice tuo pat metu iliustravo pasakojimą. Buvo įdomu stebėti, kaip dailininkė interpretuoja kūrinį. Pamokos pabaigoje kalbėjome apie žmonių jausmus ir kaip mums patiems kartais sunku juos suprasti. Man ši pamoka labai patiko ir, tikiuosi, ateityje tokių pamokų bus daugiau.“

Gabija Velykytė: „Ši pamoka man labai patiko. Teko pafantazuoti, kas bus ateityje, kaip pasikeis pasaulis po 50 metų. Sužinojau, kas parašė pirmąjį mokslinį fantastinį romaną. Buvo labai įdomu klausytis aktorės skaitomos Vytautės Žilinskaitės pasakos „Robotas ir peteliškė“ ir stebėti tuo pat metu dailininkės piešiamų iliustracijų. Tai padėjo geriau suprasti kūrinį, buvo daug įdomiau klausyti. Pabaigoje kalbėjomės apie jausmus. Bandėm atsakyti į klausimą, kodėl robotas sugedo. Buvo tikrai labai įdomu“.

Dailininkė skyrė namų darbą

Toks kūrybinis skaitymas mokiniams suteikė galimybę kūrinį pažinti giliau, atkreipti dėmesį į tam tikras jo dalis, kurias išryškino gyvos iliustracijos. Namų darbams vaikai gavo labai įdomią užduotį – parašyti laišką sau. Norint, kad mokiniai tęstų draugystę su knyga, labai svarbu skaitymo procesą pateikti kūrybiškai, nenuobodžiai, kad skaitomo teksto turinys išlaisvintų skaitytojo vaizduotę, pasitelkiant fantaziją. Šis susitikimas – vienas iš kūrybinio skaitymo būdų, kuris prikaustė vaikų dėmesį ir, tikimės, paskatins dažniau paimti knygą į rankas.