Dvi dienos piligrimystės

2025 metai Katalikų Bažnyčioje yra švenčiami kaip Jubiliejiniai, Šventieji metai. Per šiuos metus piligrimai iš viso pasaulio atvyks į Romą tam, jog įžengtų pro Šventąsias duris ir pelnytų visuotinius atlaidus. O mes, grupelė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokinių kartu su tikybos mokytoja Rima Pūžaite ir Baltriškių vienuoliu Ivanu, leidomės į dviejų dienų kelionę lankydami bažnyčias Lietuvoje.

Panevėžyje prie A. Lipniūno kapo

Pirmasis sustojimas - Panevėžyje. Užsukame į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą. Garsaus poeto Maironio šventinta ir apdainuota, ne mažiau garsių menininkų Juozo Zikaro, Povilo Puzino puošta, baltąja gulbe praeityje praminta Panevėžio katedra ir šiandieną yra dvasinės traukos centras. Nusifotografuojame šventoriuje ir skubame užsidėti antspaudus Piligrimų pasuose.

Krekenavoje pasakoja seminaristas Dominykas

Antrasis sustojimas - Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika tapo viena iš 19 Jubiliejaus bažnyčių Lietuvoje! Mus pasitiko seminaristas Dominykas ir aukštai į dangų šaunančios Krekenavos mažosios bazilikos bokštų smailės. Viduje išvydome altoriuje besipuikuojantį Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų paveikslą, apie kurį sklinda gandai, kad šis daro stebuklus ir Krekenavoje laikomas dar nuo XV a. Apžiūrėjome įspūdingą bazilikos interjerą, sužinojome, kad čia švenčiami Marijos Snieginės atlaidai rugpjūčio 5 dieną, pamatėme 28 registrų vargonus, dviejų klaviatūrų su pedalais, grožėjomės didingais varpais. Juos pamatėme pasikėlę į bazilikos bokštą. Visi trys varpai turi vardus: MARIJOS, BEVARDIS ir ANTANAS. Padėkoję iškalbingam Dominykui ir gavę anspaudus keliaujame toliau.

Ekskursija po Krekenavos katedrą

Užsukame į Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Ši šventovė yra ne tik dvasinio gyvenimo centras, bet ir svarbus kultūrinis bei istorinis objektas. Architektūriškai bažnyčia yra renesansinio stiliaus, pasižymi lotyniško kryžiaus planu, dviem žemais bokštais ir šešiais bokšteliais. Bažnyčios viduje galima rasti penkis altorius bei cilindriniais skliautais dengtus bei tris navas. Renesanso stiliaus bruožai atsispindi simetrijoje, geometrinėse linijose ir saikingame dekore. Džiaugiamės dar vienu antspaudu Piligrimų pasuose.

Vargonus apžiūrint

Trumpam sustojame Naisiuose, atsigaiviname ledais, vaisvandeniais ir vykstame toliau. Pirmiausiai užsukame į Pranciškonų vienuolyną prie Kryžių kalno. Pastatą, stovintį 300 metrų nuo Kryžių kalno, statyti padėjo Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Vienuolyne įrengta keliolika celių, koplyčia, biblioteka. Koplyčią puošia Algirdo Dovydėno vitražai pranciškonų vienuolijos istorijos tema, išraiškingas altorius, tabernakulis ir pulpitas. Vienuolyne gali rasti prieglobstį tyloje norintys susikaupti maldininkai.

Grupelė piligrimų Kryžių kalne

Kitas sustojimas - Kryžių kalnas, kuris išgarsėjo visame pasaulyje, kai čia 1993 m. rugsėjo 7 dieną apsilankė popiežius Jonas Paulius II. Priešais Kryžių kalną pastatytoje koplyčioje  Jonas Paulius II šimtatūkstantinei maldininkų miniai aukojo šventąsias Mišias. Popiežius laimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą. Kiek čia kryžių, kokia jų įvairovė, pirmąsyk apsilankiusiems raibsta akys.

Prie Telšių simbolio

Na ir paskutinis pirmąją kelionės dieną  sustojimas - Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra. Ji yra vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus. Negalime atsigrožėti šia didinga šventove. Bažnyčioje yra 7 altoriai, 2 iš jų centriniai. Užlipame į antrą aukštą. Čia centrinis altorius skirtas vienam iš didžiausių pranciškonų šventųjų – Šv. Antanui. Šv. Antano paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Užsukame ir į Katedros rūsius. Mus lydantis propedeutinio kurso studentas Domantas pasakoja apie čia palaidotus tris Telšių vyskupus: J. Staugaitį, V. Borisevičių, P. Ramanauską.

Ekskursija po Telšius su Domantu

Skubame į Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją. Propedeutas paaiškina, kad čia vyksta paruošiamasis vienerių metų kursas, jis skirtas iš anksto susipažinti su teologijos studijomis, suprasti kunigo misiją. Užbaigus paruošiamąjį kursą studijas bus galima toliau tęsti Vilniuje ir Kaune veikiančiose kunigų seminarijose. Po skanios, gausios vakarienės lydimi seminaristo Domanto einame susipažinti su Telšiais. Kai kas čia lankosi pirmą kartą ir smalsu sužinoti kuo daugiau apie šį ant Masčio ežero įsikūrusį miestą. Stabtelime prie skulptūros „Žemaitijos legendos“, kuri šiandien laikoma vienu iš miesto simbolių. Ji stovi pačiame Telšių centre, Katedros aikštės prieigose. Skulptūra, kiek primenanti Romos vilkę, vaizduoja Žemaitijos totemą – mešką, Žemaitijos motiną, kuri ant nugaros neša tris vaikus ir du meškiukus. Susipažinę su  Telšių senamiesčiu, visi vieningai pripažįstame, kad tai labai gražus miestas.

Apie V. Mačernį pasakoja B. Kleinauskas

Po nakvynės tęsiame kelionę toliau. Atvykstame į Žemaičių Kalvariją, miestelį Plungės rajone. Mus pasitinka geografijos mokytojas, puikiai mokantis sudominti lankytojus Bronius Kleinauskas. Garsioji Žemaičių Kalvarijos šventovė tapo Vakarų Lietuvos piligrimų centru ir tokiu išlieka iki šiandien. 1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą. 2006 metais stebuklingasis Švč. M. Marijos paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulas. Įdomu sužinoti, kad Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijos kaip naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Kryžiaus Keliu einant, giedamos Kalnų giesmės. Reikšminga ir tai, kad Žemaičių Kalvarija yra vienintelis architektūros požiūriu autentiškas išlikęs Kančios kelio ansamblis Lietuvoje. Išklausę įdomų pasakojimą apie miestelį bei bažnyčią, užsukame į Vytauto Mačernio muziejų. Ekspozicija pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto V. Mačernio gyvenimą ir kūrybą. 1987 metais poeto Eugenijaus Matuzevičiaus iniciatyva įkurto muziejaus ekspozicijoje – V. Mačernio poezijos knygos, nuotraukos, dokumentai bei asmeniniai poeto daiktai. Mūsų pasuose puikuojasi dar vienas antspaudas.

Tytuvėnuose

Keliaujame toliau. Kita stotelė – Tytuvėnai. Aplankome Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblį. Atvėrus bažnyčios duris patenkame į itin puošnų šventovės vidų. Presbiterijos erdvę, koplyčių galines sienas, sienas palei arkas ir piliorius užpildo turtingų ir įmantrių rokoko formų devynių altorių, sakyklos ir krikštyklos ansamblis. Trumpam užsukame ir į Kristaus laiptų koplyčią. Kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubtu įmontuotos relikvijos – iš Palestinos parvežta šventa žemė. Viena laiptų eilė skirta maldininkams užlipti keliais, kita – nusileisti. Labai smagu, kad kai kas iš mūsiškių nori išbandyti ir šią nelengvą „pramogą“.

Šiluvoje prie paminklo Popiežiui

Šiluva – dar vienas mūsų aplankytas objektas. Šiluva su garsiąja Šv. Mergelės Marijos koplyčia bei raudonplyte bazilika su stebuklingu paveikslu yra viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos apsireiškimas oficialiai pripažįstamas Bažnyčios. Šiluva žinoma kaip piligrimų vieta, kur kasmet rugsėjo pradžioje vyksta vieni iš didžiausių atlaidų Lietuvoje. Katalikai tiki, jog Šiluvoje yra apsireiškusi Jėzaus motina Marija. Žinomas pasakojimas, kuris apibūdina šį apsireiškimą – XVI amžiaus  viduryje, įsigalėjus kalvinizmui,  paskutinis Šiluvos katalikų klebonas visus bažnyčios dokumentus, brangenybes ir paveikslą sudėjo į geležimi kaustytą skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios, prie didelio akmens. Greitu laiku bažnyčia buvo uždaryta ir galiausiai sugriauta. Tas pats pasakojimas teigia, kad  piemenims ganant gyvulius laukuose, kur kažkada buvusi bažnyčia, ant vieno didelio akmens pasirodė nepaprastai graži verkianti mergelė su kūdikiu ant rankų. Viename netolimame kaime gyveno aklas šimtametis senelis. Jis prisiminė, kad toje vietoje, kur apsireiškusi Marija, buvo katalikų bažnyčia. Atvestas į apsireiškimo vietą senelis staiga praregėjo. Jis parodė vietą, kur buvo užkasta skrynia su bažnytiniais daiktais. Skrynioje buvo surasti dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, taip pat Švč. Mergelės Marijos paveikslas, brangus arnotas. Vėliau čia buvo pastatyta koplyčia.

Mes jau Kaune, Kristaus Prisikėlimo bazilikoje. Tai didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Vienas iš vertingiausių Kauno modernizmo architektūros objektų. Užlipame ant bazilikos stogo terasos, kuri įrengta 28 m aukštyje, į ją veda 186 laipteliai. Iš čia grožimės Kauno miesto panorama. Priešingame terasos krašte įrengta koplyčia, vadinama Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia, skirta žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Mūsų laukia maloni staigmena. Susitinkamame kunigą Kęstutis Rugelevičių, kuris visą mūsų grupę palaimina. Paskutinė mūsų stotelė - Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Čia dalyvaujame Šv. Mišiose.

Nuostabi kelionė, už kurią turime padėkoti iniciatorei ir organizatorei tikybos mokytojai Rimai Pūžaitei, o už finansinę paramą klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui. Visi turime po dešimt antspaudų, įrodančių, kad aplankėme šias jubiliejaus bažnyčias. Rudenį, tikimės, aplankysime likusias bažnyčias.