Mintys po Kauno IX forto muziejaus edukacijų

Prieš keletą dienų mūsų gimnaziją aplankė Kauno IX forto  muziejaus edukatoriai. Jie 6-8 bei Ig-IVg klasių mokiniams vedė edukacijas  Holokausto  Sibiro tremties temomis bei romų tautinės mažumos istorija, papročiais, tradicijomis. Susitikimai buvo labai įdomūs ir naudingi. Jie skatino pažinti skausmingąsias Lietuvos ir pasaulio istorijos patirtis.

Kviečiame paskaityti mokinių mintis apie šias edukacijas:

„(Ne)vaikiškos geto istorijos“

Dalyvavome edukacijoje „(Ne)vaikiškos geto istorijos“. Pradžioje mums papasakojo apie getą. Buvo labai įdomu išgirsti, kaip žydai gyveno, bet taip pat sunku įsivaizduoti, kaip jų sunkias ir žiaurias gyvenimo sąlygas. Žydai gyveno be galo sunkiai, badavo, taip pat turėjo laikytis keistų bei labai griežtų taisyklių... jie net negalėjo vaikščioti šaligatviais. Žydų tautos atstovai buvo žudomi įvairiose Kauno vietose, taip pat ir fortuose. IX forte žmonės buvo masiškai naikinami ir taip pat kalinami. Buvo išžudyta daug žydų.

Tada vyko komandinis darbas. Kiekviena komanda turėjo tam tikros temos dėžę. Ant jos buvo keli lapeliai su tekstais. Juos perskaitę turėjome pasakyti dėžės temą ir pagal ją išrinkti penkis daiktus, kurie, mūsų manymu, galėjo būti dėžėje. Ištrinkti nebuvo sunku. Tuomet mums papasakojo su kuo tie daiktai siejasi ir daugiau apie žydų genocidą. Visų komandų dėžėse buvo po daiktą, kuris neatitiko temos. Šiuos daiktus teko pritaikyti tinkamai komandai. Skrynios slaptavietėje radome dar daugiau lapelių. Juose buvo pasakojama apie jų emocijas... emocijų būdavo ir teigiamų, ir neigiamų. Jie džiaugėsi net mažiausiais dalykais.

Man labai patiko. Buvo įdomu ir tikrai norėčiau daugiau tokių edukacijų – susitikimų!

Vėjūnė-Arielė Mazūraitė, 7 kl.

Edukacija buvo įdomi ir man tai patiko. Mes pasiskirstėme į 4 grupeles. Kiekviena grupė turėjo dėžę ir po 5 laiškus. Laiškuose turėjome rasti po 1 pagrindinį žodį. Mano komanda buvo prie dėžės, ant kurios buvo parašyta „ILJA NORI VALGYTI“ . Laiškuose buvo rašoma apie maistą. Tad ir pagrindiniai žodžiai buvo maisto produktų pavadinimai. Rašėme šiuos žodžius, o vėliau pasitikrinome, ar mūsų parašyti žodžiai sutampa su daiktais dėžėje. Mano komanda atspėjo 4/5. Ši pamoka buvo labai gera, ir vertinu 10/10.

Aina Narkevičiūtė-Marova, 7 kl.

„Romany bacht: romų istorija ir kultūra“

Mes dalyvavome edukacijoje apie romų istoriją ir kultūrą. Daugiau sužinojome  apie romų tautybės žmones, ką jiems teko išgyventi Antrojo  pasaulinio karo metu. Mane labai sukrėtė šių žmonių patirtos kančios kalint Kauno IX forto kalėjime, kaip jie buvo iš jo vežami į koncentracijos stovyklas arba sušaudomi čia pat, už kalėjimo tvoros, vien dėl to, kad buvo romų tautybės. Man patiko dalyvauti viktorinoje, kada mūsų klasė, susiskirsčiusi į grupes, atsakinėjo į klausimus. Mūsų, mėlynųjų grupė, puikiai pasirodė ir teisingai atsakė į daugelį klausimų. Gaila, kad pamoka prabėgo taip greit, nes dar norėjosi daugiau sužinoti apie šios tautybės žmones.

Meda Austėja Kazlaitė, 8 klasė

Edukatoriai Paulius ir Vytautas supažindino su romų tautinės mažumos istorija, papročiais, tradicijomis, skaudžiais praeities momentais ir šiandieninėmis realijomis bei aktualijomis. Labai patiko, jog  dirbome komandoje bei žaidėme. Susiskirstę grupėmis, gavome pultelius ir atsakinėjome į klausimus. Klausimai, atsakymai ir užduotys atskleidė  daugiasluoksnį ir įvairiaspalvį romų pasaulį bei ugdė toleranciją ir supratimą apie šios tautinės mažumos savitumus. Renginys leido atsipalaiduoti, smagiai praleisti laiką, bet taip pat įsiminti svarbius faktus. Gal būt tik galėjo užtrukti ilgiau.

Vakarė Putcaitė, 8 kl.

,,Bausti negalima pasigailėti“

Edukacijoje sužinojau apie nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpį. Pradžioje papasakojo mums apie laikotarpį, kai Kauno IX forte buvo laikomi ir masiškai žudomi žydai. Iš viso nacistinės okupacijos metu Lietuvoje buvo išžudyta apie 220 tūkst. žydų. Po trumpos teorinės dalies vyko žaidimas, kuriame teisėjai (mokiniai) turėjo pateikti teismo nuosprendį: ar žydus šaudžiusius žmones reiktų nubausti, ar  turėtume jų pasigailėti. Aš buvau prisiekusysis, rašiau savo ir kitų prisiekusiųjų nuomones ir jas pasakiau teisme. Teisme buvo daug pritariančiųjų, teisėjas, advokatas, prokurorė ir jų patarėjai, teismo sekretorius. Pateiktas teismo nuosprendis: ,,Bausti negalima, pasigailėti“. Taip teismas nusprendė, nes žmonės buvo priversti šaudyti žydus, nedarė to savo noru. Taip, jie pakluso nacių nurodymams ir įsakymams, bet kitaip elgtis jie tiesiog negalėjo, nes tuometinėje okupacijoje buvo privaloma vykdyti valdžios įsakymus ir paklusti jai, priešingu atveju, asmuo būtų nubaustas mirties bausme.

Endis Narkevičius-Marovas, Ig kl.

Buvo labai įdomu pasiklausyti apie Holokaustą, sužinoti daugiau istorijos faktų, praplėsti žinias. Kas labai nustebino ir buvo skaudu, jog žydus žudė be priežasties. Įsimintiniausia dalis - vaizdo įrašas apie Matiuką  (jis buvo vienas iš grupuotės, kuri žudė žydus ir pasisavindavo jų daiktus). Vėliau jį 1962 metais sušaudė.

Justina  Petrauskaitė, Ig kl.

Edukatorius Paulius pasakojo apie Holokaustą. Skaudu buvo girdėti, kaip žiauriai žudomi žydai, o vėliau netgi uždaryti į Aušvico koncentracijos stovyklą, kur buvo kankinami. Išgirdome, kad ir patys lietuviai žudė žydus. Jeigu taip nedarydavo, būdavo grasinama. Vėliau žaidėme žaidimą. Vyko teismas. Keli mokiniai tapo teisėju, advokatais, teismo sekretoriumi, padėjėjai. O likę turėjo žiūrėti teismą ir vėliau išsakyti savo nuomonę. Reikėjo arba nuteisti žmogų arba išteisinti. Mes išteisinome. Labai patiko toks užsiėmimas.  Manau, kad būtinai reikėtų apsilankyti Kauno IX forte.

Simona Dalinkevičiūtė, Ig kl.

Kai edukatorius Paulius  papasakojo apie žydus, dalyvavome teisme: turėjom nubausti arba pasigailėti žmonių, kurie žudė žydus. Ši pamoka buvo labai įdomi ir naudinga, nes daugiau sužinojome apie žydų genocidą.

Gabija Velykytė, Ig kl

Mus supažindino  su Holokausto proceso ištakomis Vokietijoje bei vėlesne jo raida Lietuvoje. Vaidmenų žaidimo – „teismo“ – metu buvo pristatytas asmens prisipažinimas vykdžius žydų naikinimą bei liudytojo pasakojimas. Traukėme korteles, kuriose buvo surašyta, kas bus teisėjas, prokuroras, advokatas, teismo sekretorius ir t.t. Pasiskirstę vaidmenimis analizavome  priežastis, kodėl Tautinio darbo apsaugos bataliono kariai dalyvavo masinio žydų žudymo akcijose. „Teismo“ metu nagrinėjome Holokausto vykdytojų motyvus, situacijas. Užsiėmimas skatino kritiškai mąstyti, vertinti istorines aplinkybes bei jų metu priimtus (apsi)sprendimus. Susėdę prie stalo, pasiskirstę  vaidmenimis, pasipuošę teisėjų rūbais  teisėme tuos žmones, kurie žudė žydus bei plėšė jų turtą iš namų. Teko argumentuotai išsakyti nuomonę, diskutuoti moralinių ir vertybinių pasirinkimų temomis.

Mantas Lukošiūnas, IIg kl.

Susitikimas patiko, jis buvo gan įdomus ir neįprastas. Iš pradžių buvo visai išsamiai papasakojama apie baisius karo įvykius, labiausiai atkreipiant dėmesį į kaip žiauriai buvo elgiamasi su žydais. Po to prasidėjo įdomiausia dalis – „Teismas“.  Visi mes gavome korteles, kuriose buvo užrašyta, kokį vaidmenį mokinys atliks. Ar bus teisėjas, prokuroras, advokatas, teismo sekretorius ar prisiekusysis. Teko spręst: ar kaltinamuosius bausti, ar jų pasigailėti.

Eiva Oznanskaitė, IIg kl.

„Tremtis: išlikti papasakoti“

Atėję į užsiėmimą, iškart pastebėjome eksponatus klasės priekyje, kurie privertė sugrįžti į istorijos pamokas, o tiksliau – į gimtosios šalies sunkųjį etapą – XX a. Sovietų sąjungos trėmimus į Rusijos glūdumas. Pradžioje prisiminėme visus svarbiausius įvykius, kas po ko vyko, ką reiškė tam tikros tą laikotarpį apibrėžiančios sąvokos. Po to sekė praktinė užduotis. Reikėjo kiekvienai grupei išsirinkti po lagaminą ir dar papildomai du daiktus, kurie galėtų praversti tremtyje. Apžiūrėję turinį, turėjome nuspręsti, kokiai temai jie priklauso. Papasakoti, kodėl pasirinkome būtent tuos du daiktus.

Paskaita buvo naudinga, nes yra svarbu prisiminti tokius įvykius. Smagu, jog buvo integruotos ir praktinės užduotys, kurių metu gavome galimybę dar labiau priartėti prie tų laikų ir pajusti jų nuotaiką, energiją.

Augustinas Liorentas, IIIg kl.

Edukacija buvo apie tremtį, Sibiro laikus, jo klimatą ir ką žmonės turėjo išgyventi. Man šioje paskaitoje labiausiai patiko tai, kad buvo šiek tiek ir praktikos. Buvo įdomu sužinoti, ką klasėje veikė lagaminai ir kas juose buvo. Nors išgirdau daug žinomų dalykų, bet tikrai sužinojau daugiau. Edukacija patiko, buvo labai įdomu ir tikrai norėčiau apsilankyti pačiame muziejuje ir pamatyti bei išgirsti dar daugiau.

Akvilė  Liesytė, IIIg kl.

Visi kartu pasikartojome istorijos ir geografijos žinias. Pagilinome žinias apie trėmimus. Sužinojome, kaip jautėsi žmonės trėmimų metu, kaip jie elgdavosi. Labiausiai patiko praktinė užduotis. Reikėjo susiskirstyti į komandas. Buvo padėti lagaminai su tremtinių daiktais. Kiekviena grupė išsirinko lagaminą, apžiūrėjo daiktus ir turėjo nuspręsti, kokiai temai tai priklauso. Ir dar papildomai turėjome išsirinkti du, mūsų manymu, reikalingiausius daiktus tremtiniui. Savo pamąstymus turėjome pristatyti kitoms komandoms.

Jovita Paurytė,  IIIg kl.

Mums papasakojo apie masinius Lietuvos gyventojų trėmimus, vykusius sovietinės okupacijos metu. Šią edukaciją sudarė teorinė ir praktinė dalis. Teorinės dalies metu sužinojome bei praplėtėme žinias apie Lietuvoje vykusius trėmimus, jų priežastis bei jų atneštas kančias Lietuvos gyventojams. Praktinėje dalyje išsirinkome lagaminus ir dirbdami komandomis turėjome pasakyti, kurią tremties gyvenimo sferą atspindi lagamine esantys daiktai, argumentuoti, kodėl taip manome ir atsakyti į edukatorės pateiktus klausimus, susijusius su tremtinių gyvenimu. Grupės taip pat turėjo pasirinkti du daiktus iš šalia esančio lagamino, kuriuos imtų, jei juos ištremtų ir pagrįsti savo pasirinkimus. Ši edukacija tikrai neprailgo ir buvo itin įdomi bei informatyvi.

Ugnė Asipauskaitė, IVg kl.

Su edukatore Jūrate prisiminėme tremtį. Ji puikiai išdėstė medžiagą. Jeigu kažko neprisiminėme iš istorijos pamokų, tai iš šios paskaitos išsinešėme viską, ką galėjome. Teorinė dalis prasidėjo nuo Molotovo Ribentropo pakto pasirašymo, toliau kalbėjome apie tai, kodėl žmonės buvo ištremti, kokiam socialiniam sluoksniui jie priklausė. Buvo išties labai įdomi praktinė dalis. Iš pat pradžių susiskirstėme grupėmis ir išsirinkom lagaminus, kuriuose buvo paslėptos penkios temos. Pagal lagamino turinį turėjome nuspręsti, kokia  temai jie priklauso. Mūsų grupės lagamino turinio tema buvo buitis, o kitų – klimatas, darbas, laisvalaikis, kelionė į Sibirą. Matydama draugų veidus mačiau, kad buvo labai įdomu ir laikas visiškai neprailgo.

Gabrielė Grižaitė, IVg kl. 

Užsiėmimo tikslas – pagilinti  žinias apie okupacijos metu vykusias tremtis. Pirmiausia susipažinome ir pakartojome žinias apie tremtį, jos priežastis. Antroje dalyje atlikome praktinę užduotį. Turėjome susiskirstyti į penkias grupes. Kiekviena grupė gavo pasirinkti po lagaminą ir turėjome išsiaiškinti, kokia tema jame slypi. Taip pat turėjome išsirinkti po du daiktus, kuriuos pasiimtume į tremtį ir paaiškinti savo pasirinkimą. Edukatorė kiekvienai komandai uždavė klausimų apie gautą temą ir tokiu būdu mes pagilinome savo žinias apie tragišką ištremtų lietuvių likimą. Šis edukacinis užsiėmimas buvo pravestas labai įdomiai. Praplėtėme akiratį ir daugiau sužinojome apie tremtinių gyvenimo sąlygas.

Junona Labutytė, IVg kl