Diena, skirta teatro ir vaidybos pasauliui pažinti

Kūrybinė laboratorija

Balandžio 7 diena mums, IIg klasės mokiniams, buvo skirta teatro ir vaidybos pasauliui pažinti. Tą dieną todėl ir vykome į Panevėžį, kur aplankėme net du teatrus ir, beje, jau nebe pirmą kartą. Juozo Miltinio teatre turėjome teatrinį užsiėmimą „Kūrybinė laboratorija“. Tai edukacija, kurios tikslas – skatinti kūrybiškumą, originalių idėjų įgyvendinimą, lavinti aktorinius gebėjimus, reakciją bei gebėjimą improvizuoti. Užsiėmimą vedė aktorė Ieva Brikė. Susipažinę su pratimais, lavinančiais reakciją, ugdančiais gebėjimą dirbti komandoje, bendradarbiauti, gebėti nepasimesti įvairiose situacijose, reaguoti į tai greitai ir išmokti to neparodyti, žaidėme įvairius žaidimus, kuriuos žaidžia ir besimokydami būsimi aktoriai. Teko visiems pavaizduoti traukinį, svajonių mašiną, kuri atlieka namų darbus.

Namų darbus atleikanti mašina

Vienas iš žaidimų buvo „Suoliukas“. Jo tikslas yra lavinti improvizacinius gebėjimus. Mes, stebėtojai, turėjome sugalvoti profesiją arba gyvūną, į kurį žmogus žaidimo metu turi įsikūnyti. Taip pat pasiūlyti vietą, kur yra tas įsivaizduojamasis suoliukas yra. Tie, kuriems teko išbandyti šį improvizacijų žaidimą, puikiai atliko visas užduotis. Buvo smagu stebėti. Anot Deimilės: „šio užsiėmimo metu įrodėme savo, kaip klasės, komandos, vieningumą, buvo patikrintas ne tik mūsų kūrybiškumas, bet ir reakcija, tarpasmeninis ir grupinis susikalbėjimas.“ Augustinui irgi patiko šis užsiėmimas, nes „pagaliau galėjome kažką išbandyti patys praktikos būdu, o ne vien pasiklausyti teorinių žinių“.

Po spektaklio su aktoriais

Paragavę aktorių duonos, važiavome į kitą Panevėžio teatrą „Menas“. Ten žiūrėjome režisierės Monikos Klimaitės režisuotą spektaklį „Musių valdovas“ (V. Goldingo romano „Musių valdovas“ motyvais). Kaip rašoma spektaklio pristatyme: „Musių valdovas“ – tai žmoguje tūnančio žvėries alegorija. Tai, kaip pasakytų Jungas, „mūsų šešėlis“, ego, kuris gali būti ambicingas, jautrus, įžeidus, trokštantis galios ir dėl to žiaurus. Žvėris – destruktyvi jėga, kuri kaip bomba tiksi kiekviename iš mūsų, o sprogusi gali pakenkti ne tik aplinkiniams, bet ir mums patiems.“ Spektaklį buvo įdomu stebėti, kadangi tai priminė mus, paauglius, sugebančius prisigalvoti įvairių žaidimų, kurie iš pradžių atrodo nekalti, bet gali greitai pavirsti į nemoralius ir žiaurius. Tai, kas nutinka su vaikais kieme, vyksta su kiekvienu iš mūsų. Mes visi turime tą žvėrišką dalelę, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali mus užvaldyti. Spektaklis nepaliko abejingų ir mano klasės draugų. Kaip sakė Augustinas: „Spektaklis buvo be galo įdomus, palietė kiekvieną iš mūsų. Mane asmeniškai labiausiai sužavėjo draugų artumas. Kad ir kokie pykčiai vyravo tarp jų, jie vis vien išliko artimi.“ Deimilę „Meno“ teatro spektaklis ,,Musių valdovas“ sukrėtė ir vertė susimąstyti apie nedidelę ribą tarp žmogaus ir žvėries. O gal tos ribos ir nėra?“