In memoriam Raimondui Gapšiui

Raimondas Gapšys

Išeinat jūs. Ir nebegrįšit.
Ir niekas nebegrįš,
ar soduos skleisis baltos vyšnios,
ar žemę sveikins vyturys...
                            Bernardas Brazdžionis

Eidamas 84 metus mirė Raimondas Gapšys – menininkas, dailės mokytojas ekspertas, buvęs ilgametis mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, direktorius.

40 pedagoginio darbo metų... 40 metų atiduota mokiniams... 40 metų vesta meno pažinimo keliu... Tai metai, pašvęsti mokyklai, mokiniams, dailei. Net ir išėjęs į užtarnautą poilsį, nesėdėjo rankų sudėjęs – jis ir toliau dirbo, kūrė tai, kas širdžiai miela. Jį buvo galima pamatyti dailės parodų atidarymuose ne kaip svečią, o šiltai pristatantį kitus dailininkus, jų darbus.

Raimondo Gapšio vaikystė prabėgo Panevėžio rajone, Žibartonių kaime. Baigęs 8 klases Krekenavos vidurinėje mokykloje, išvyko į Kauną ir toliau tęsė mokslus Kauno meno mokykloje. Čia ir pradėjo savo pedagoginį kelią. 1964 metais pradėjo dirbti dailės mokytoju Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija). Sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus Svajūno.

Mokytojaudamas studijavo Vilniaus dailės akademijoje meno istoriją, vėliau – dailės pedagogiką. Darbas labai patiko. Per 40 pedagoginio darbo metų Raimondas Gapšys išleido dvi auklėtinių laidas.

Mokytojo noras, kad daugeliui atsivertų platesni keliai pažinti meno pasaulį, lėmė sustiprinto dailės dalykų mokymo įvedimą. 1972 metais Dusetų Kazimiero Būgos vidurinė mokykla (dabar gimnazija) buvo viena iš pirmųjų šalyje, įvedusi šią naujovę. Teko pačiam iniciatoriui kurti ir sustiprinto dailės mokymo programas, ugdymo planus bei metodikas. Džiugino kasmet gaunami diplomai, pagyrimo raštai. Daug metų dalyvauta televizijos konkurse „Mano pasaulis“. 1986 metais Lietuvos televizija sukūrė filmą „Grožio abėcėlė“ apie sustiprintą dailės dalykų mokymą. 1988 metais JAV „Stone Soup“ leidiniuose buvo reprodukuojami moksleivių darbai. 1995 metais Japonijoje suorganizuotame pasaulinio masto mokinių darbų konkurse iš 20 aukso prizų 4 apdovanojimai buvo skirti Lietuvai ir visi atiteko dusetiškiams. 1996 metais iš Suomijos dusetiškiai atsivežė 6 apdovanojimus, tiek pat, kiek ir Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės mokyklos moksleiviai. Įkvėpti dailės nemažai mokinių pasirinko meno pažinimo kelią. Būtent dėl tokių aukštų pasiekimų meno srityje, įdėjus šitiek daug darbo, laiko ir pastangų mokytojui buvo labai liūdna, kai 2001 metais teko išlydėti paskutiniąją sustiprinto dailės dalykų mokymo laidą.

Vienam iš pirmųjų Lietuvoje Raimondui Gapšiui buvo suteikta dailės mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Tačiau mokytojas to nesureikšmino: „Kiti mėgsta įvairiausius titulus, o man tai nieko ypatingo, tai tik įrašas dokumente. Juk svarbiausia – žmogus.“ Kūryba mokytojui teikė moralinį pasitenkinimą ir dvasinę ramybę. „Juk kūryba kiekvienoj srity ir kiekvienu atveju yra įmanoma. Ji slypi visur, tik skirtingomis perspektyvomis. Apmaudu, kad dirbant mokytojo darbą ne­greitai pasimato rezultatai. Mokytojas – savotiškas menininkas, juk jam taip pat reikia sukurti pamoką. Tai reikalauja daug atsakomybės ir darbo. Tačiau, kai pamatai rezultatą – pajunti savotišką pa­sitenkinimą,“– yra sakęs mokytojas.

Raimondas Gapšys jautėsi tarsi prilipintas prie dailės, juk visą gyvenimą buvo pasinėręs į ją. Visada reikia žinių, patirties, o dailės pasaulis juk yra toks platus ir įdomus... Todėl ir kilo idėja dusetiškiams menininkams įkurti savo Dailės galeriją Dusetose. Tai buvo senas, o dabar sėkmingai realizuotas noras.

Raimondas Gapšys mėgo kurti trumpametražius filmus apie dailę, meną. Yra sukūręs keletą filmų apie žymesnius vietos menininkus („Dailės galerijos dešimtmetis“, „Jono Bajorūno paroda Dusetose“ ir kt.). „Tai pomėgis, kurį pradėjęs, nebegali sustoti, tai ir savotiškas palikimas sūnui bei anūkams“, – sakė mokytojas.

Daugiau kaip 20 metų Raimondas Gapšys dirbo direktoriaus pavaduotoju ugdymui bei 6 metus (1993-1999) Dusetų Kazimiero Būgos vidurinės mokyklos (dabar gimnazija) direktoriumi. Talentingas pedagogas ir vadovas, nuoširdus bendradarbis, jautrus, dėmesingas ir atsakingas žmogus. Nepaprastai šviesus žmogus, labai nuoširdus,  gerbė ir mylėjo visus žmones – ir mokinius, ir mokytojus, su visais sugebėjo bendrauti.

Sunkią netekties valandą dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius tariame jo artimiesiems – žmonai Aldonai, sūnui Svajūnui ir jo šeimai.