In memoriam Jonui Vaitoniui

Jonas Vaitonis

Diena tuščia kaip nupjauta pieva,
kurioje galvą nuleidęs stovi liūdesys.
                    Justinas Marcinkevičius

Balandžio 22 dieną, eidamas 93 metus, mirė mokytojas, ilgametis Dusetų Kazimiero Būgos vidurinės mokyklos (dabar gimnazija) direktorius Jonas Vaitonis. Mokytojas iš didžiosios raidės, į gyvenimą išleidęs ne vieną mokinių laidą, mokęs pamilti, suprasti nelengvą matematikos mokslą. Mokėjęs mažai kalbėti, bet daug pasakyti…

Prasmingiausios šio žmogaus gyvenimo dienos paženklintos mokykliniais skambučiais. Vaikystėje skubėjo į mokyklą su draugais, vėliau, daugiau nei keturiasdešimt metų skambutis kvietė į darbą.

Visas gyvenimas prabėgo gražiame Zarasų krašte. Mokėsi Zarasų gimnazijoje (dabartinėje „Ąžuolo“). Baigęs tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto fizikos-matematikos fakultetą, mokytojavo keliose mokyklose: Tabaro, Stelmužės, Vajasiškio, vėliau Antalieptės (deja, jų jau nebėra). 1970-1991 dirbo Dusetose. Save laikė mokytoju, nes, jo teigimu, direktorius – ne specialybė, tai tik pareigos.

Pradėjus vadovauti Dusetų Kazimiero Būgos vidurinei mokyklai, situacija buvo sudėtinga. Mokinių daug, o patalpų labai stigo. Užtverti vestibiuliai tapdavo klasėmis. Koridoriai sausakimši. Mokinių skaičius klasėse neretai siekdavo 30-35 mokinius. Direktoriaus Jono Vaitonio pastangų dėka buvo pastatyti priestatai: dabartinė gimnazijos sporto salė, valgykla bei dviejų aukštų priestatas su mokymosi klasėmis.

Sumaniai ir atsakingai vadovaujant, mokykla garsėjo pasiekimais. Direktorių džiugino jaunųjų gamtininkų veikla, kuriems vadovavo gamtos mokytojas ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui Antanas Galvelis. Nuo 1972 metų dailės mokytojo eksperto Raimondo Gapšio iniciatyva buvo įvestas sustiprintas dailės mokymas. Garsino mokyklą ir kraštotyrininkė mokytoja Zofija Vilytė. Mokykla palaikė šiltus santykius su Ukraina. Mokiniai vykdavo į tarptautines mainų programas. Be galo džiugino mokinių pasiekimai įvairiose olimpiadose, konkursuose, sporto varžybose. Čia virte virė gyvenimas... Niekuomet nebuvo dirbama dėl apdovanojimų, nors jų buvo gana nemažai: Garbės, Pagyrimo raštų, Švietimo pirmūno ženklelis „Už mokslą ir darbą“. Dirbama buvo dėl vaikų, dėl jų ateities. „Jei mokykloje susikursi tvirtą pagrindą, toliau gyvenime eiti bus daug lengviau,“– žinomą tiesą kartojo pedagogas. „Mokinių sutikta ir gyveniman palydėta išties daug. Mokyklą baigė kalbininkas Antanas Pakerys, dailininkas – vitražistas Rimvydas Daudžvardis, sportininkė Birutė Šakickienė, Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas, socialinių mokslų (edukologija) daktarė, profesorė Rita Makarskaitė, buvęs Žemės ūkio  ministras, biomedicinos mokslų daktaras Edvardas Makelis ir kt. Su mokykla susiję daug gerų, šviesių prisiminimų. Žmogaus atmintis stengiasi išlaikyti kuo šiltesnius ir malonesnius prisiminimus“, – viename iš paskutinių interviu prisiminimais dalijosi buvęs direktorius Jonas Vaitonis.

Didžiausias pomėgis – bitininkystė. Nuo vaikystės jis bitininkas. Po įtempto darbo mokykloje, nesibaigiančio šurmulio, nusiraminimą rasdavo bityne. Šis darbas jam visuomet teikė pasitenkinimą, ramybę.

Užaugino sūnų Gintautą ir dukrą Laimą. Sūnus – biologijos  mokslų daktaras. Dukra – Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyriausioji specialistė.

Išėjo asmenybė, kuriai didžiausia vertybė visada buvo Žmogus, o Laimė – darbas, atsakomybė, pareiga. Tai buvo Mokytojas iš pašaukimo, be galo jautri asmenybė, gerbiamas mokinių ir mokytojų.

Didelį liūdesį išgyvena visa Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos bendruomenė, mokiniai, kuriuos Mokytojas mokė. Visi, kurie pažinojo šį Žmogų, prisimins Jį su didžiausiu dėkingumu ir pagarba. Skaudžią netekties valandą užjaučiame ir linkime stiprybės žmonai Vaclovai, dukrai Laimai, sūnui Gintautui, marčiai Kristinai, anūkams Linui ir Pauliui.

Autorius:
Vanda Normantienė

Nuotraukų autorius(-iai):
Iš asmeninio albumo

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos