Kernavėje ne tik apie istoriją

Penktokai išvykoje

Dar rudenį išanalizavus 5-8 kl. mokinių profesinio orientavimo paslaugų poreikius paaiškėjo, jog šios grupės mokiniams būtų įdomios išvykos, kuriose jie galėtų susipažinti su įvairiomis profesijomis, įvairių įmonių ir įstaigų darbu. Į šiuos poreikius atsižvelgėme kartu su 5 –tos klasės vadove Rima Pūžaite rengdamos išvykos į Kernavę programą. Dar prieš išvyką su mokiniais išsiaiškinome, kuo svarbi Lietuvos istorijai Kernavė ir su kokiomis profesijomis susijusi ši lankytina vieta.

Apie Kernavę pasakoja gidė Judita

Tad neatsitiktinai savo pažintį su pirmąja Lietuvos sostine pradėjome apsilankymu Kernavės archeologinės vietovės muziejaus archeologinių radinių konservavimo ir restauravimo laboratorijoje. Čia dirbančios restauratorės supažindino mokinius su laboratorijoje atliekamais tyrimais, organinės ir neorganinės kilmės archeologinių dirbinių restauravimo procesu, parodė mokiniams restauratorių darbui reikalingus įrankius bei įrangą, paaiškino, kodėl restauratorių darbas neatsiejmas nuo archeologo tyrinėjimų ir kodėl svarbu restauruoti ir konservuoti archeologinę medžiagą.

Restauruojami radiniai kaitinami specialioje krosnyje

Mokiniai taip pat turėjo galimybę arčiau pažinti archeologo darbą. Prie muziejuje įrengtos ,,Archeologinės perkasos” jie ieškojo archeologo darbui reikalingų priemonių, jas įvardijo, aiškinosi archeologinio darbo etapus, muziejuje apžiūrėjo eksperimentinės archeologijos meistrų sukurtas archeologines rekonstrukcijas bei eksponatus, sužinojo Kernavės miesto istoriją. Patys smalsiausi pasinaudojo proga ir susipažino su archeologu dr. Gintautu Vėliumi, kuris ant vieno iš piliakalnių pademonstravo, kaip archeologai nustato kultūrinį archeologinių vietovių sluoksnį ir jo amžių.

Tošininkystei reikalingi įrankiai

Edukacinėje programos ,,Viduramžių miestas” metu mokiniai lankėsi archeologų atkurtame viduramžių Kernavės mieste, kur buvo supažindinti, kaip jis buvo surastas, kaip nuo archeologų aptiktų pavienių radinių jis buvo atkurtas, apžiūrėjo miesto namus, kiemus, amatininkų dirbtuves, pažino viduramžių miestiečio kasdienį gyvenimą ir jo būdą. Arčiau pažinti viduramžių miesto  amatai, o vienas iš jų – tošininkystė - buvo išbandytas ir praktiškai - mokiniai pabandė patys ornamentuoti tošį.

Tošininko amatą išbandė patys

Dėkojame Kernavės archeologinės vietovės muziejaus edukatorei Juditai Babenskienei už turiningą dieną Kernavėje, restauratorėms Vasarei Ratkevičienei ir Gražinai Vadišienei už svetingai atvertas duris į  restauravimo laboratoriją, o dr. Gintautui Vėliui už skirtą laiką patiems smalsiausiems.

Esu tikra, kad ši išvyka padidino istorijos dalyko mokymosi patrauklumą, pagilino žinias apie savo krašto praeitį bei labiau praplėtė supratimą apie darbo pasaulį.