Mokslinė konferencija „Balsai iš praeities: kalbos atmintis ir ateitis“, skirta 145-osioms Kazimiero Būgos gimimo bet 100-osioms mirties metinėms

Garbinga kalbininko Kazimiero Būgos sukaktis  buvo prasmingai paminėta lapkričio 29 dieną Dusetų kultūros centre, kur susirinko daug šviesių žmonių, mokslo daktarų ir apie mūsų kraštiečio palikimą norinčių žinoti piliečių. Iš pradžių pasirodė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokiniai su lyriška daina. Tada ketvertas abiturientų parodė savo iškalbą atlikdami kompoziciją „Kas tikra?“, pasirėmę visiems gerai žinomu Mikalojaus Daukšos kūriniu „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ bei Romualdo Granausko tekstu. Jų įtaigūs žodžiai privertė susimąstyti apie kylančią grėsmę lietuvių kalbai.

Po mokslinės konferencijos

Po gimnazistų pasirodymo sekė Dusetų informacinio centro muziejininkės Dalios Vaitukaitienės paskaita apie prof. Kazimierą Būgą – jo biografija, mokslo nuopelnai, pasiekimai ir netgi vaikų bei anūkų likimai. Supratome, koks pasišventęs lietuvių kalbai jis buvo – jam tai buvo svarbiau už bet ką – net šeimą. Profesoriaus žmona taip pat prisidėjo prie Kazimiero Būgos didžiausio darbo – žodžių kortelių – išsaugojimo.

Mokinių pasirodymas

Doc. dr. Laimutė Bučienė, turėjusi kalbėti apie mokinių raštingumą bei valstybinio lietuvių kalbos egzamino sintaksės normų pažeidimus, negalėjo dalyvauti, bet pranešimą perdavė lietuvių kalbos mokytojoms. Jos galės savo mokiniais aptarti LKL VBE rašinius sintaksės taisyklingumo atžvilgiu, paanalizuoti, kokie mokinių sintaksės reiškinių vartojimo įgūdžiai, atkreipti dėmesį į būdingiausias sintaksės negeroves abiturientų rašiniuose.

Dainuoja Austėja ir Uršulė

Doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė teigė: „Kalba – tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir tautos atminties saugykla. Joje slypi mūsų istorija, kultūra ir tapatybė. Šiandien kalbos susiduria su dideliais iššūkiais: globalizacija, technologijų pažanga ir migracija. Keičiasi kalbų vartojimo įpročiai“. Docentė pažadėjo būti „gerąja fėja“ ir leisti naudotis mobiliaisiais telefonais. Jų reikėjo, nes lektorės tikslas buvo  supažindinti auditoriją  ir visus, besidominčius tautosaka ir literatūra, patogiomis savišvietos priemonėmis – svetaine www.saltiniai.info bei kitomis. Ten galima rasti daug naudingos informacijos apie istoriją, literatūrą ir kalbą bei  atsisiųsti chrestomatiją PDF formatu.

Dainuoja Aivita Malažinskaitė

Įdomiai buvo pristatyta ir mažiesiems skirtas You Tube kanalas „Tilidūda“, siūlantis edukacinius, muzikinius ir pramoginius vaizdo įrašus. Kanale galima rasti dainelių, pasakų bei mokomųjų filmukų, skirtų lavinti vaikų kūrybiškumą ir kalbinius gebėjimus. Turinys yra spalvingas, linksmas ir pritaikytas įvairaus amžiaus auditorijai. Labai smagu, kad linksmas daineles atlieka Aistė Smilgevičiūtė su grupe „Skylė“. Nepamiršo lektorė ir Kazimiero Būgos darbų svarbos – „Lietuvių kalbos žodyno“ kūrimo, lietuvių tarmių ir kalbos istorijos tyrinėjimų.

Pranešėja Dalia Vaitukaitienė

Dar mokslų daktarė šnekėjo apie pirmojo lietuvių laikraščio „Aušra“ įtaką. Kodėl šis laikraštis buvo tokis svarbus? Juk ji buvo leidžiama lietuvių kalba, tuo metu, kai buvo draudžiama bet kokia lietuviška spauda. Laikraštyje buvo skelbiami straipsniai apie Lietuvos istoriją, kultūrą, papročius. Tai padėjo lietuviams geriau pažinti savo tapatybę ir stiprino jų nacionalinę sąmonę. „Aušra“ buvo svarbus įrankis kovojant prieš carinę Rusiją, kuri siekė rusinifikuoti lietuvius. Laikraštyje buvo raginama kovoti už lietuvių politines ir kultūrines teises.

Docentė Jurgita Trimonytė - Bukelienė

Doc. Dr. Gitanos Vanagaitės pranešimas „Valia kaip gyvenimo pagrindas Šatrijos Raganos ir Vaižganto kūriniuose“ mums, dvyliktokams, buvo gan artimas dėl aptartų, jau skaitytų, kūrinių. Mokslų daktarė atskleidė, kaip skirtingai galime suprasti ar interpretuoti šiuos kūrinius. Ji teigė, jog Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ mamatės namuose nebuvo jokio konflikto su vyru, tai buvo daugiau jos vidinio pasaulio pažinimui skirtas kūrinys. O Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ pagrindinis veikėjas Mykoliukas, kuris buvo laikomas susitaikėliu, vos ne pastumdėliu, iš tikrųjų turėjo gana platų vidinį pasaulį ir buvo niekuo neblogesnis už kitus. Šiandien toks žmogus mums atrodo keistas.

Lektorė Gitana Vanagaitė

Docentė Žydronė Kolevinskienė skaitė pranešimą  „Mirčiai skirtoji, bizūnais kapota kalba...“ Susipažinome su Algimanto Mackaus, kilusio iš Pagėgių, gyvenimu ir kūryba bei bežemių autorių karta. Sužinojome daugiau apie šio mokinių retai girdimo, tačiau lietuvių kūryboje reikšmingo autoriaus kūrybos savitumą, nuolatinį gimtinės ilgesį bei gyvenimą išeivijoje. Jis daugiausia kūrė pasitraukęs į Ameriką, tačiau niekada neužmiršo iš kur esąs kilęs.

Docentė Žydronė Kolevinskienė

Buvo geras Antano Škėmos draugas. Škėmos tragiškai žūčiai netgi dedikavo poezijos rinkinį pavadinimu „Chapel B“, kuris jau buvo išleistas po jo mirties. Apibūdinti bežemius autorius Ž. Kolevinskienė pasirinko metaforą „Egzodo augintiniai“, kuri aiškiai apibūdina visos kartos kūrybinį lauką. Tokie poetai jautė gilią nuoskaudą gyvendami išeivijoje. Jie neskuba prisitaikyti prie JAV kultūros, nekuria anglų kalba.

Padėkos lektoriams

Daugiausia JAV didmiesčiuose brendę poetai liudijo vis gilėjančią egzodo traumą: juos žeidė jau ne prarastos tėvynės netektis, o netikėtos identiteto deformacijos, įtampa tarpbendruomenės puoselėjamų tradicijų, įsipareigojimo saviesiems ir jau nesvetimos amerikietiškos tikrovės. Nė vienas jų netapo anglakalbiu rašytoju, neįstengė galutinai integruotis JAV kultūros scenoje. Neatsitiktinai poezijoje vis platesnės tapo nesvetingos, bevardės, nusiaubtos badmečio, niekam nepriklausančios teritorijos. Augintiniai, pasak A. Mackaus, – tai „sudraskyti kūnai karo cirko laukuose“. Užbaigdama pranešimą mokslų daktarė paminėjo keletą kitų reikšmingų šiai temai autorių, tokių kaip Liūnė Sutema, Tomas S. Butkus, Sigitas Parulskis, Živilė Bilaišytė.

Po konferencijos

Ši konferencija buvo iš tikrųjų reikšminga ir įtraukianti, buvo įdomu klausytis mokslų daktarių pranešimų, kurie skatino įsiklausyti ir domėtis toliau. Manome, kad tai buvo puikus būdas paminėti Kazimiero Būgos 145-ąsias gimimo ir 100-ąsias mirties metines.

Deimilė Pivoriūnaitė,  Mantė Razmanavičiūtė, IVg klasės mokinės

Keletas mokinių minčių po  mokslinės konferencijos.

Lapkričio 29 dieną Dusetų kultūros centre vyko mokslinė konferencija „Balsai iš praeities: kalbos atmintis ir praeitis“, skirta Kazimiero Būgos 145-osioms gimimo bei 100-osioms mirties metinėms.

Renginio pradžioje visi galėjo pasimėgauti  žaisminga IVg klasės mokinių menine kompozicija „Kas tikra?“ bei pasiklausyti muzikinių kūrinių.

Sveikinimo žodį tarė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos direktorė Dalia Deinienė. Ji pasidžiaugė gražia tradicija kasmet paminėti gimnazijos vardo dieną ir pristatė atvykusius svečius iš Vilniaus bei Zarasų. Direktorė linkėjo atidžiai klausytis pranešimų bei pasinaudoti galimybe praturtinti savo žinias.

Dusetų informacinio centro vadovė Dalia Vaitukaitienė išsamiai pristatė Kazimiero Būgos biografiją, suteikdama mokiniams galimybę geriau suprasti šio žymaus kalbininko indėlį į lietuvių kalbą ir kultūrą. Man labiausia patiko šis pristatymas, nes buvo išsamus ir aiškus. Sužinojau, kaip  K. Būga pradėjo kurti lietuvių kalbos žodyną ir kokia jo svarba šiandien. Juk  žodynas yra tarsi lobynas, kuriame saugoma ne tik žodžių reikšmės, bet ir kalbos istorija.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė pristatė Skaitmeninių išteklių įvairovę ir naudą mokykloms. Apie Šatrijos Raganos ir Juozo Tumo Vaižganto kūrybą pranešimą skaitė doc. dr. Gitana Vanagaitė. Gaila, kad šie kūriniai mūsų, devintokų, dar neanalizuoti, todėl ne viskas buvo aišku.

VDU Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, jau trečią kartą atvykstanti į Dusetas,  kalbėjo apie išeivio poeto Algimanto Mackaus poeziją.

Mano nuomone, šis renginys buvo tikrai įdomus. Tokie renginiai - puiki galimybė mokiniams išmokti daug naujų dalykų bei susimąstyti, kokia svarbi  mūsų gimtoji kalba.

Meda Austėja Kazlaitė, Ig kl. mokinė

Mokslinė konferencija „Balsai iš praeities: kalbos praeitis ir ateitis“ man suteikė daug teigiamų emocijų. Tikrai buvo įdomu išgirsti naujų dalykų apie kalbininką Kazimierą Būgą ir kitus lietuvių literatūros kūrėjus. Sužinojau, kuo profesoriaus Kazimiero Būgos darbai tokie svarbūs Lietuvai ir jos istorijai. Smagu buvo išgirsti, kiek daug kūrybingų ir talentingų žmonių kilę iš Dusetų. Lektorės pasakojo apie lietuvių rašytojus (Šatrijos Raganą ir Vaižgantą) bei poetą išeivį Algimantą Mackų, kurių kūriniai, nors galbūt  mažiau žinomi mums, tačiau turi didelę reikšmę lietuvių literatūrai. Jie buvo paminėti, kaip svarbūs paveldo elementai, kurie padeda suprasti, kaip lietuvių kalba ir literatūra vystėsi per šimtmečius.

Kiekvienas mokinys turėjo galimybę pagerbti bei artimiau susipažinti su rašytojais, kalbininkais, kurie daug prisidėjo prie lietuvių kalbos. Taip pat pastebėjau, kaip svarbu yra nuolat gilintis į savo tautos kultūrą ir istoriją, kad galėtume ją geriau suprasti ir vertinti. Šie renginiai ne tik suteikia naujų žinių, bet ir skatina susimąstyti apie tai, kaip mūsų kalba ir literatūra formavo mus visus. Be to, tai priminė, kad kiekvienas rašytojas ir kūrėjas prisideda prie bendros mūsų kultūros kūrimo ir išsaugojimo.

Vakarė Putcaitė, Ig kl. mokinė

Mūsų gimnazija pavadinta garsaus kalbininko Kazimiero Būgos vardu. Šiemet minime net du jubiliejaus: 145 -ąsias gimimo metines ir 100 – ąsias mirties  metines. Mokslinė konferencijoje „Balsai iš praeities: kalbos praeitis ir ateitis“ buvo skirta profesoriui Kazimierui Būgai.

Į konferenciją atvykusi doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė, doc. dr. Gitana Vanagaitė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, svečiai iš Zarasų rajono savivaldybės bei mokytojai lituanistai. Taip  pat pranešimų pasiklausyti susirinko gausus būrys vyresniųjų klasių mokinių.

Konferenciją lyrine daina pradėjo mokinių trio, kurie puikiai pasirodę respublikiniame Elenos Mezginaitės XIII Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos festivalyje-konkurse „Mano senas drauge“ iškovojo III- ąją vietą. Visiems patiko abiturientų parengta meninė kompozicija „Kas tikra?“

Man labai patiko pirmosios, mūsų kraštietės Dalios Vaitukaitienės pranešimas Kalbininkas Kazimieras Būga (1879-1924) iš Pažiegės. Regis, tiek daug apie jį rašyta, bet vis dar pavyksta išgirsti naujų faktų, parodyti nematytų nuotraukų.

Įdomus buvo ir docentės Jurgos Trimonytės-Bikelienės pranešimas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skaitmeninių išteklių įvairovė ir nauda mokyklai. Ji supažindino su ištekliais ir aiškino, kaip jame rasti daugybę dalykų, skirtų lietuvių kalbai ir literatūrai. Sužinojau apie Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto įgyvendintą projektą „Tilidūda“, kur galima surasti ir pasiklausyti lietuviškų vaikiškų dainelių.

Neabejoju, jog naujos žinios, informacija, patarimai bus naudingi ne tik mokiniams, bet ir visiems dalyvavusiems

  Dainius Lepiochinas, Ig kl. mokinys

Aš norėčiau paminėti Jurgą Trimonytą- Bukelienę, kuri skaitė pranešimą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skaitmeninių išteklių įvairovę ir naudą mokyklai. Savo pranešime ne mažą dėmesį skyrė Lietuvių tautosakos archyvui. Čia besidomintys gali atrasti skaitmeninį archyvą, kuriame yra:  Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekcija, Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai, Pokario partizanų dainų garso įrašai, Duomenų bazės, Inventoriniai dokumentai.

Sužinojau, kad  Skaitinių rinktines išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Ši skaitinių rinktinė gali padėti mokytis lietuvių kalbos, jos rašybos, gramatikos, sintaksinių konstrukcijų, turtinti žodyną ne tik užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, bet ir visiems, kam įdomi Lietuva, lietuvių kalba, literatūra, tautosaka, istorija, kultūra.

Mes dabar mokomės kirčiavimą, todėl labai gerai, kad čia galima surasti kirčiuotų tekstų ištraukų.

Monika Kundavičiūtė, Ig kl. mokinė