Profesinio tobulėjimo diena kurortiniame Birštone

Gruodžio 5-6 dienomis grupė gimnazijos mokytojų vyko į Birštoną ir dalyvavo seminare „Augantis ir auginantis mokytojas“.

Atvykę į Birštoną, pirmiausiai užsukome į vienintelę šiame gražiame miestelyje esančią  Birštono gimnaziją. Mus pasitiko gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius. Gimnazijai jis vadovauja nuo 2002 metų. Po skanių pietų susirinkome bibliotekoje ir apie gimnazijos kasdienybę bei rūpesčius mums papasakojo direktorius. Sužinojome, kad gimnazijoje mokosi per 400 mokinių. Reitinguose Birštono gimnazija tarp pažangiausių Lietuvos mokyklų. Ji nesirenka mokinių, o priima mokinius iš savo savivaldybės bei iš aplinkinių vietovių, kurie vertina šitą gimnaziją ir pareiškia norą čia mokytis. Jis pasidžiaugė darnia bendruomene ir čia aukštą kvalifikaciją turinčiais pedagogais, kurie siekia ne demonstruoti inovatyvius metodus, o juos derina su klasikiniais. Mokytojai ieško dermės tarp pagrindinių žmogiškųjų vertybių ir laikmečio keliamų iššūkių. Direktorius pabrėžė, kad pamokos kokybė – vienas iš aukštų ugdymo(si) rezultatų garantų. „Sėkmės galime tikėtis ir ja džiaugtis tik dirbdami kartu, todėl dėkojame visai savo gimnazijos bendruomenei – mokytojams, mokiniams ir jų tėveliams už darnų darbą ir tikimės, jog aukšti gimnazijos pasiekimai džiugins ir ateityje“- sakė gimnazijos direktorius A. Urbonavičius.

Jis taip pasakojo, kad anksčiau ši gimnazija palaikė glaudžius ryšius su Danijos švietimo įstaigomis, daugiau kaip 20 metų jie bendradarbiavo su Danijos Koldingo miesto Bakke mokykla, vėliau atsirado bendradarbiavimas su Vokietijos mokyklomis, o dalyvaujant Erasmus+ projekto „PsyTales”Era programose ne kartą mokytojams ir mokiniams teko lankytis Belgijoje.

Direktorius mielai pasakojo apie iššūkius, kurių sulaukė pradėjus įgyvendinti Birštono „Tūkstantmečio mokyklos“ projektą, kurio tikslas – kurti modernią, integralią, kokybišką ugdymo aplinką ir mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius. Apžiūrėjome projekto įgyvendinimo metu įrengtą gamtos mokslų laboratoriją. Atliktas patalpų remontas, įsigyta moderni įranga ir baldai, o laboratorijos veiklai užtikrinti numatyta įsteigti laboranto pareigybę. Bet kol kas laboranto jie vis dar laukia. Taip pat  sukurta lauko edukacinė tyrinėjimų erdvė. Įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programos  pažangos plano priemonę „Kolegialus susitarimais grįstas mokyklos bendruomenės mokymasis, siekiant pokyčių visose TŪM programos srityse“ grupė mokytojų dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo stažuotėje Varšuvoje.

Birštono gimnazijoje, kai ir mūsų gimnazijoje, įsteigta ir plečiama „Visos dienos mokyklos“ veikla. Apžiūrėjome ir šias patalpas. Direktorius pasidžiaugė, kad šios veiklos didina mokinių užimtumą, sudaro daugiau galimybių saviraiškai ir užtikrina pagalbą mokiniams. Pasitelkiant kultūros, kūrybos ir meno terapiją ugdomas savęs pažinimas, socializacija, bendravimo kompetencijos, emocinis intelektas.

Siekiant pagerinti ugdymo prieinamumą ir užtikrinti mokinių pavėžėjimą į mokyklą bei kitas ugdymo erdves,  įsigytas mokyklinis elektrinis autobusas.

Labai graži gimnazija, ypač dabar, laukianti Kalėdų: mokinių rankomis darytos snaigės puošia langus, koridoriuose tviska jų pačių sukurti vainikai, o klasėse sužimba eglutės. Visa aplinka primena, jog šventės gimsta iš bendro darbo ir geros nuotaikos.

Po viešnagės gimnazijoje, mūsų laukė poilsis Birštono „Vytautas Mineral SPA“ su neribotais apsilankymais baseinų bei pirčių komplekse, jaukiais kambariais, skaniais pusryčiais. Ypatingai visus sužavėjo biblioteka – tai unikali vieta, su neįprasta akustika bei vaizdais. Pažiūrėję į kupolo formos lubas matėme įspūdingus žinomo tapytojo Petro Lincevičiaus kartu su komanda nutapytus piešinius, kurie tarsi nukelia į mėnulį.

Kitą dieną pradėjome ekskursija po Birštoną. Keliaudami elektriniu autobusu, išpuoštu kalėdinėmis girliandomis,  klausėmės pasakojimo apie miesto  kilmę. Pirmoji stotelė –  Birštono apžvalgos bokštas, kurio stilius  ypatingas. Metalinė konstrukcija su maumedžio plokštėmis bei tarsi raštai palikti trikampiai langeliai primena koplytstulpį, senųjų medinių pilių bokštus bei simbolizuoja žvaigždynus dangaus skliaute. Drąsiausi užkopė į viršų ir apžiūrėjo Birštoną ir viršaus.

Pravažiavome pro Vytauto kalną. Šis piliakalnis yra vienas garsiausių bei aukščiausių Lietuvoje (apie 40 metrų). Kadaise ant jo stovėjo medinė Birštono pilis ir buvo vienas iš kunigaikščio Vytauto medžioklės dvarų. Istoriniuose šaltiniuose pilis pirmą kartą paminėta XIV a. pabaigoje, ją ne sykį puolė kryžiuočių ordinas, tačiau nesėkmingai. Beje, užkopus į piliakalnį galima pasigėrėti nepaprastai gražiu vaizdu į Nemuno vingį. Bet nesprendėme, kad kopsime kitą kartą.

Susipažinome su Geltonąja biuvete, kur nemokamai galima atsigerti labai sveiko mineralinio vandens. Pasirodo, žodis „biuvetė“ kilęs  iš prancūzų kalbos ir reiškia statinį, iš kurio trykšta mineralinis vanduo. O šios biuvetės istorija tokia: XIX a. antroje pusėje buvo atrastas šaltinis, kurį kurorto savininkas pavadino „Viktorija“ (savo dukros garbei). Paskui šaltinis pervadintas „Vytautu“, o nuo 1928 m. jo versmę žymėjo banginio skulptūra, kurią vėliau paskandino patvinęs Nemunas. 1960 m. buvo atrastas šaltinis, sudėtimi ir skoniu labai panašus į tą istorinį. Šiandien jo vanduo teikiamas tik į Geltonąją biuvetę.

Sužinojome, kad galima užsukti į „Birutės vilą“, kur leidžiama prigulti, pailsėti, pakvėpuoti mineralinio vandens prisotintu oru, paragauti vaistažolių arbatos. Viloje yra mineralinio vandens baseinas, fontanas, vandens garinimo siena. Šis paviljonas yra uždaras, tad lankytis jame galima visais metų laikais ir bet kokiu oru! Labai šauni vieta Birštone, kur būsi apgaubtas visiškos ramybės.

Trumpam stabtelėjome prie grakščios  neogotikinės raudonų plytų bažnyčios, kuri Birštoną  puošia nuo XX a. pradžios. Nedidelė, harmoningų formų šventovė – autoritetingiausio to meto bažnyčių architekto Vaclovo Michnevičiaus kūrinys. Remiantis istoriniais šaltiniais, tai jau ketvirtoji bažnyčia Birštone.

Išgirdome pasakojimą apie mineralinio vandens garinimo statinį „Druskupis“ , kur galima mėgautis ypatingai sveiku „jūrinio efekto“ oru. Mineralinio vandens lašų prisodrintas oras turi tokį patį poveikį kaip ir kvėpavimas jūros oru.

Vėliau aplankėme ir garsiąją pušį, plačiai išsikerojusią  Vasaros estradoje, pačiame Vytauto Jurgio Meškos parko pakraštyje, ant Nemuno kranto. Ji žaliuoja jau daugiau nei šimtą metų – tai seniausia Vytauto Jurgio Meškos parko pušis. Tikėtina, kad dauguma kitų senesnių parko pušų yra sudygusios iš jos sėklų, todėl birštoniečiai kartais ją švelniai vadina pušų mama.

City Tour elektromobiliu keliaudami susipažinome su Birštonu, pamatėme gražiausias kurorto vietas, o keliaudami galėjome klausytis audio gido, kuris detaliai papasakojo Birštono miesto istoriją.

Dviejų dienų išvyka buvo labai smagi ir naudinga. Išvykos metu patyrėme, kaip svarbų ne tik mokyti, bet ir būti palaikančioje, įkvėpimo kupinoje bendruomenėje. Tokios dienos primena, kad mokytojas auga su kitais ir per kitus. Grįžome namo kupini  šviesių minčių, gerų emocijų ir tikėjimo profesijos prasme.