Tylos, istorijos ir tikėjimo takais

Minint šv. Pranciškaus Asyžiečio mirties 800 metų jubiliejų, 2026-ieji paskelbti ypatingais Šventojo Pranciškaus metais, todėl grupė gimnazistų kartu su tikybos mokytoja Rima Pūžaite nusprendėme pakeliauti ir susipažinti su vienuolynais.

Pirmoji stotelė – Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo šventovė. Bažnyčia yra raudonų plytų, netinkuota, neoromaninio stiliaus, bazilikinė, stačiakampio plano. Vidus trijų navų, yra 3 altoriai. Trumpam stabtelėję šioje bažnyčioje, iš kunigo Romualdo Zdanio išgirdome šios bažnyčios istoriją, gavę palaiminimą, kad kelionė būtų laiminga, vykome toliau.

Kita stotelė – Kretinga. Mus pasitiko pranciškonų brolis Gytis. Jis nuo 2025 metų pradžios yra priskirtas Kretingos vienuolyno bendruomenei. Po skanių pietų skubėjome į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Čia mūsų laukė brolis Kazimieras, kuris parodė seniausią Žemaitijoje išlikusią bažnyčią bei papasakojo jos istoriją. Bažnyčia tituluojama Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus vardu. Sužinojome, kad  pirmieji katalikų tikėjimą į Lietuvos pajūrio žemes XIII a. atnešė vokiečių riteriai – Livonijos ordino kryžiuočiai. Kretingos krašto gyventojai pirmą kartą buvo pakrikštyti 1253–1258 m., tapo Klaipėdos parapijiečiais. Tuo metu į Kretingos apylinkes atvyko ir Mažesnieji broliai (pranciškonai), čia apaštalavo skelbdami Dievo žodį. Lydimi brolio Kazimiero apsilankėme ir Kretingos bažnyčios Kankinių koplyčioje, kurią puošia skulptoriaus Rimo Sakalausko sukurtas altorius, seniausi Lietuvoje  žinomi vargonai, ant sienos centre pakabintas XVII a. „Blaivybės kryžius su nukryžiuotojo skulptūra“. Drąsiausieji ir ištvermingiausieji galėjo užlipti į Kretingos bažnyčios bokštą, pasižvalgyti į miestą iš 40 metrų aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės.

Atsisveikinę su Kretinga, skubėjome keliauti toliau, aplankyti Plungės rajone įsikūrusį „Šaltojo karo muziejų“. Netoli Platelių ežero, Plokštinės miškuose 1960 m. buvo pradėta statyti termobranduolinių raketų paleidimo požeminė bazė „Dvina“. Visiško slaptumo objektui buvo reikalingas didelis kiekis karinės technikos ir  aptarnaujančio bei vadovaujančio personalo. Tam tikslui už 500 m. nuo raketų paleidimo aikštelės buvo įrengtas miestelis su 20-čia pastatų. Visas objektas užėmė apie 12 ha žemės plotą, aptvertą net 6-mis apsauginėmis tvoromis.  Kas čia vyko, kokia buvo pastatų paskirtis ir koks likimas ištiko karinį miestelį ir kokias paslaptis tebesaugo Plokštinės miškas, sužinojome iš ekskursiją vedusios gidės. Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Buvusioje slėginių balionų saugykloje pamatėme tai, kas neįvyko, bet galėjo atsitikti kiekvieną Šaltojo karo dieną: specialiame makete bei vaizdo instaliacijose atkurta branduolinio sprogimo imitacija bei demonstruojamos galimos jo pasekmės. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje.

Dar saulė nebuvo nusileidusi, kai atvykome į vaizdingame laukų peizaže, kur ypač aukštas dangus, Palendrių vienuolyną, įsikūrusį Kelmės rajone. Apsistoję  Palendrių bendruomenės namuose, skubėjome į Vienuolyno bažnyčią ir dalyvavome benediktinų pamaldose. Vienuolynas yra maldos mokykla, daugiausia liturgijos dėka. Tad kaip vienuolyno širdis yra bažnyčia, taip vienuolio dienotvarkėje svarbiausią vietą užima liturginė malda. Kiekvieną dieną broliai iškilmingai švenčia bendruomenines šventąsias Mišias. Septynis kartus per dieną, laikydamiesi psalmės žodžių (plg. Ps 118, 164), broliai susirenka liturgine malda pašventinti dienos ir nakties valandas. Šiame vienuolyne visos liturginės valandos giedamos tradicine grigalinio giedojimo forma. Šis giedojimas savo struktūra ir melodingumu susijęs su lotynų kalba, o jo grožis leidžia deramai išreikšti Dievo garbinimą. Be to, kiekvieną dieną vienuolis geriausią savo laiką skiria meditatyviam Dievo žodžio skaitymui, vidinei maldai ir rožinio kalbėjimui. Paprastai benediktinų vienuoliai gyvena iš savo darbo. Darbas – svarbi tarnavimo Dievui dalis, be to vienuolio asmens atsiskleidimo ir jo įsiliejimo į bendruomenę elementas. Reguloje siekiama išmintingos pusiausvyros, ypač, tarp darbo ir maldos, protinio ir rankų darbo, bendravimo ir vienatvės, kurie visi palaiko vienas kitą. Kitą rytą susitikome su Palendrių vienuolyno prioru tėvu Kazimieru. Jis yra gerai žinomas dvasinis autoritetas Lietuvoje, nuolat besirūpinantis vienuolyno bendruomene, atviras visuomenei ir teikiantis sielovados patarimus. Iš jo išgirdome apie brolių benediktinų gyvenimą: kaip jie leidžia laiką, kokius darbus dirba, kokių tautybių vienuoliai čia gyvena. Šiuo metu Palendrių vienuolyne gyvena dešimt vienuolių. Trumpam užsukome į vienuolyne įsikūrusią parduotuvę, įsigyti lauktuvių bei suvenyrų, kurie primins šią piligriminę kelionę.

Po kelių valandų kelio, mes jau netoli Kauno ir lankomės Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyne. Istorijos pradžia Lietuvoje siekia XVII a. LDK didikas Steponas Pacas su žmona Ona Marija Ancile Rudaminaite panoro Vilniuje įsteigti seserų karmeličių vienuolyną. Savo pašaukimo ir gyvenimo liudijimu dalijosi Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno sesuo Kūdikėlio Jėzaus Alė Marija. Šiuo metu karmeličių vienuolyne Paštuvoje gyvena 13 seserų. Vienuolės dalyvauja vykdant socialines programas, teikia įvairią pagalbą. Lėšų vienuolės užsidirba įvairiai: kepa per Šv. Mišias dalijamus komunikantus, siuva liturginius drabužius, gamina atvirukus, spausdina įvairią religinę literatūrą, siuva vaikiškus žaislus, prižiūri bites. Čia visos privalo būti viena kitai draugiškos, visos turi visas vienodai mylėti, visos viena kitą branginti ir viena kitai padėti.

O kadangi mes jau Kaune, tai belieka užsukti į vieną puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje – Pažaislio vienuolynų. Gidė mums papasakoją apie šio vienuolyno įkūrimą. XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Visi sužavėti nuostabaus grožio Pažaislio bažnyčia atsisveikinome su Kaunu.

Savo piligriminę kelionę baigėme Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, dalyvaudami šv. Mišiose.

Nuoširdžiai dėkojame Dusetų klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui už finansinę paramą bei gimnazijai už sudarytas galimybes keliauti, pamatyti, tobulėti. Taip pat dėkojame tikybos mokytojai Rimai Pūžaitei už rūpestį organizuojant šią kelionę bei tėveliams už sudarytas sąlygas savo vaikams pažinti Lietuvos kultūrinį ir dvasinį paveldą, aplankyti bažnyčias ir vienuolynus. Ši išvyka praturtino mūsų žinias, suteikė naujų įspūdžių ir prasmingų patirčių. Ateityje norėtume tęsti pažintines ir piligrimines keliones, aplankyti dar daugiau bažnyčių, vienuolynų ir kitų kultūrinių bei istorinių vietų. Tikimės, kad išvykos ne tik padės geriau pažinti savo krašto ir pasaulio paveldą, bet ir stiprins bendruomeniškumą bei suteiks naujų žinių ir įspūdžių.