Mintys po filmo „Karta.EU“

Gimnazijoje vyresniųjų klasių mokiniai buvo pakviesti pasižiūrėti režisierius Eimanto Belicko sukurtą filmą „Karta.EU“. Šis dokumentinis filmas pasakoja apie pirmąją Europos Sąjungos kartą Lietuvoje. Įdomu tai, kad filmavimas prasidėjo 2004-ųjų gegužės 1-ąją, o dokumentinis filmas „KARTA.EU“ kino ekranuose pasirodė 2024 metais. Tiek ilgai truko šio filmo kūrybinė kelionė. Filmo idėjos sumanytojas – kino režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis, o režisierius, montažo režisierius ir muzikantas Eimantas Belickas.

Štai kokių minčių sukėlė šis filmas mūsų jauniesiems žiūrovams:

Dainius Lepiochinas, IIIg kl.

Šiandien mūsų gimnazijoje vyko susitikimas su režisieriumi Eimantu Belicku. Po filmo „KARTA.EU“ peržiūros jis papasakojo apie šio kūrinio atsiradimą, jo įgyvendinimo procesą ir iššūkius, su kuriais teko susidurti per daugelį metų. Filmas pradėtas kurti 2004 m. gegužės 1 d., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Tą dieną jaunieji fotografai ir videografai pasiėmė kameras bei fotoaparatus ir skubėjo į gimdymo namus, norėdami įamžinti tuo metu gimusius kūdikius. Nuo tada prasidėjo net 18 metų trukęs stebėjimas. Kūrėjai nuolat grįždavo į šias šeimas, fiksuodavo jų kasdienybę, svarbiausius gyvenimo įvykius ir stebėdavo, kaip auga bei keičiasi vaikai. Filme buvo galima pamatyti nemažai jaunų žmonių ir jų istorijų, atskleidžiančių, kaip bėgant laikui formavosi jų asmenybės, požiūris į gyvenimą ir aplinkinį pasaulį.

Mane ypač nustebino tai, kad pats režisierius nusprendė sukurti filmo foninę muziką. Mano nuomone, ji gavosi tikrai nebloga ir puikiai papildė bendrą kūrinio atmosferą. Manau, kad iš Eimanto Belicko būtų galima pasimokyti ne tik kino kūrimo, bet ir kūrybiškumo – gebėjimo pačiam ieškoti sprendimų bei nebijoti išbandyti skirtingų sričių.

Taip pat įsiminė pasakojimas apie sunkumus, su kuriais buvo susidurta įgyvendinant šį sumanymą. Vienu metu projektas negavo reikiamo finansavimo, todėl jo tęsimui iškilo grėsmė. Vis dėlto režisierius nepasidavė ir nenuleido rankų. Jis toliau siekė savo tikslo, galiausiai gavo finansavimą ir užbaigė daugybę metų brandintą idėją. Tai man parodė, kad susidūrus su kliūtimis nereikėtų iš karto atsisakyti to, kuo tiki.

Mano akimis, filmas „KARTA.EU“ yra labai šiltas, nuoširdus ir prasmingas. Per tokį ilgą laikotarpį galima sukaupti daugybę patirčių, susipažinti su skirtingomis šeimomis, žmonėmis ir jų gyvenimo istorijomis. Visa tai ne tik praturtina patį kūrėją, bet ir leidžia geriau suprasti, kaip laikui bėgant keičiasi žmogus bei visuomenė.

Šis susitikimas su režisieriumi man dar kartą priminė, kad ne viską privalome padaryti čia ir dabar. Kartais idėjai reikia laiko, kad ji subręstų, išsiplėtotų ir galiausiai virstų kažkuo prasmingu. Režisieriaus Eimanto Belicko pavyzdys parodė, kad savo sumanymą galima puoselėti net dešimtmečius ir, svarbiausia, nepasiduoti tada, kai kelias iki tikslo tampa sudėtingas. Būtent todėl šis filmas man paliko gerą įspūdį ir privertė susimąstyti apie kantrybės, atkaklumo bei ilgalaikių idėjų svarbą.

Julija Krastinaitė, IIIg kl.

Peržiūrėjau Eimanto Belicko dokumentinį filmą „Karta.EU". Šio filmo idėja parodyti, kur dabar yra žmonės, gimę Lietuvai labai svarbią datą. Kalbinti jau suaugę žmonės yra pirmosios Europos Sąjungos kartos Lietuvoje paveikslas. Mane labai sužavėjo pati filmo idėja, nesu mačiusi kažko panašaus. Filmas įtraukė, norėjosi išgirsti visų rodomų žmonių istorijas. Manau, svarbiausia mintis yra ta, kad nors šiuos žmones vienija ta pati gimimo data, jie gyvena visiškai skirtingus gyvenimus, su skirtingais tikslais ir pasiekimais. Taip pat filmas labai gerai atskleidė, kaip skiriasi dabartinė karta nuo mūsų senelių ir prosenelių. Gyvendami nepriklausomoje ir Europos Sąjungos šalyje mes turime daugiau galimybių siekti savo tikslų, turėti skirtingų pomėgių ir panašiai. Manau, kad šis dokumentinis filmas yra vertas didesnio dėmesio ir nuoširdžiai rekomenduoju jį pasižiūrėti kiekvienam lietuviui.

Aistėja Navickaitė, IIIg kl.

Žiūrint Eimanto Belickio filmą „Karta EU“ man iš pradžių buvo gan sunku įsitraukti, nes nesu didelė dokumentinių filmų gerbėja. Vis dėlto pati filmo idėja man pasirodė įdomi – surasti žmones, kurie gimė tą pačią dieną, ir parodyti, kaip skirtingai jų gyvenimai susiklostė.

Man labiausiai patiko pamatyti, kokie jie visi skirtingi, nors gimė tą pačią dieną. Jų vaikystės, patirtys ir dabartiniai gyvenimai labai skiriasi. Vieni planuoja eiti į kariuomenę, kiti kuria savo verslus, o kiti tiesiog nori būti gerais žmonėmis. Kai kuriose jų istorijose atpažinau ir save, nes kai kurie dalykai, kuriuos jie patyrė, man irgi yra pažįstami. Man filmas patiko. Jis toks kitoks ir įdomus tuo, kad parodo, kaip žmonės gali būti labai skirtingi, net jeigu jų gyvenimo pradžia buvo visiškai vienoda.

Gertrūda Turlovič, IIIg kl.

Pažiūrėjusi Eimanto Belicko filmą „Karta.EU“, susimąsčiau apie jaunų žmonių gyvenimą, jų problemas, svajones ir ateities pasirinkimus. Filmas parodo, kad kiekvienas žmogus turi savo požiūrį į pasaulį ir susiduria su įvairiais iššūkiais. Manau, kad jaunam žmogui svarbu nebijoti išsakyti savo nuomonės, siekti tikslų ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

Šis filmas paskatino pagalvoti apie tai, kokioje visuomenėje norėčiau gyventi ir ką pati galėčiau padaryti, kad pasaulis taptų geresnis. Supratau, kad svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplinkui, gerbti kitų nuomonę ir nebijoti keisti dalykų. Filmas paliko minčių apmąstymams ir priminė, kad jaunų žmonių balsas taip pat yra svarbus.

Kajus Pūras, IIIg kl.

Mes turėjome galimybę susitikti su režisieriumi Eimantu Belicku ir pažiūrėti jo sukurtą dokumentinį filmą „KARTA.EU“. Po peržiūros režisierius papasakojo, kaip gimė ši idėja ir kiek pastangų prireikė ją įgyvendinti.

Projektas prasidėjo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tą dieną fotografai ir videografai keliavo į gimdymo namus ir fiksavo naujagimius, kurie vėliau tapo pagrindiniais šio ilgalaikio projekto dalyviais. Juos buvo galima stebėti net 18 metų – nuo gimimo iki pilnametystės. Filme atsiskleidė ne tik jų išvaizdos ar gyvenimo pokyčiai, bet ir tai, kaip formavosi jų charakteriai bei požiūris į pasaulį.

Man įdomu buvo sužinoti ir apie paties režisieriaus indėlį.  Mano nuomone, paties sukurta foninė muzika suteikė kūriniui dar daugiau išskirtinumo. Įspūdį paliko ir tai, kad susidūręs su finansiniais sunkumais E. Belickas projekto neatsisakė ir vis tiek rado būdą jį užbaigti.

Man filmas pasirodė šiltas ir prasmingas ir įrodė,  kiek daug galima pamatyti ir suprasti, kai vieną idėją nuosekliai puoselėji daugelį metų. Manau, kad ši istorija puikiai įrodo, jog ne visos idėjos turi būti įgyvendintos iš karto – kartais joms reikia laiko, kantrybės ir atkaklumo. Būtent tai, mano nuomone, ir yra viena svarbiausių šio susitikimo pamokų.