Sėkmė Jaunųjų filologų konkurso šalies etape

Balandžio 24-osios rytą Molėtų gimnazijoje tvyrojo jaudulys – čia susirinko gabiausi jaunieji filologai iš visos Lietuvos, pasirengę apginti savo kūrybą ir tyrimus 58-ajame konkurso šalies etape. Įveikusi atrankinį vertinimo komisijos etapą į Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso šalies etapą pateko ir IIIg klasės mokinė Gabija Steponavičiūtė. Konkursas buvo labai sėkmingas: Gabijos darbas tautosakos sekcijoje buvo apdovanotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos  I laipsnio diplomu už geriausią tautosakos darbą. Džiaugiamės šiuo laimėjimu.

Gabija dalinasi savo įspūdžiais:

Dalyvavau 58-ojo jaunųjų filologų konkurso respublikiniame etape, kuris vyko Molėtų gimnazijoje. Pirmiausia buvome pakviesti į iškilmingą atidarymą gimnazijos aktų salėje. Visus susirinkusius pasveikino gimnazijos direktorė ir vertinimo komisijos pirmininkas – literatūrologas, rašytojas, eseistas, kritikas Regimantas Tamošaitis. Jis  pristatė visų konkurso sekcijų vertintojus: Vilniaus universiteto, Literatūros ir tautosakos instituto mokslininkus, žinomus rašytojus, vertėjus. Po iškilmingo atidarymo visi išsiskirstėme į savo sekcijas rimtam darbui. Aš dalyvavau tautosakos sekcijoje. Mūsų darbų vertintoja buvo LLTI bibliotekos mokslo darbuotoja, hum. m. daktarė  Salomėja Bandoriūtė-Leikienė. Šių metų mano darbo tema buvo „Zarasų rajono miestų, miestelių ir kaimų heraldikos kilmė, simbolika, jų ryšys su vietovardžiais, tautosaka“. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar herbai atspindi vietovės pavadinimo kilmę, kokią prasmę turi juose esantys simboliai, kaip jie siejasi su vietos kultūra bei gyventojų savivoka. Darbo tema gimė besisvečiuojant Senadvaryje (Zarasų r.), Fausto Kiršos tėviškėje, sodyboje, kuri dabar priklauso Arvydui Stanislavui Každailiui ir Reginai Irenai Každailienei. Pokalbio su Lietuvoje pramintu „heraldikos tėvu“, dailininku Arvydu Každailiu ir jo žmona Regina Každailiene, žinoma tekstilininke, metu iškilo klausimas: ar Zarasų rajono miestų, miestelių, kaimų herbai susiję su legendomis, istorija ir vietos bendruomenės savivoka? Šis pokalbis paskatino patyrinėti gimtojo krašto herbų sąsajas su vietos pasakojimais, istoriniais faktais ir tautosaka. Atlikusi tyrimą supratau, jog heraldika vis dar yra svarbi žmonių identiteto dalis, kuri sieja vietos bendruomenę, gyvenvietės istoriją, kultūrą bei tautosaką. Heraldika ne užmirštas praeities reiškinys, o gyvuojanti kultūros dalis.

Po darbų pristatymų visi dalyviai buvo pakviesti į Molėtų kultūros centrą. Ten stebėjome kultūros centro teatro studijos „Remarka“ spektaklį  pagal Daniel Keyes knygą ,,Gėlės Aldžernonui“. Po spektaklio vyko konkurso laureatų paskelbimas ir apdovanojimas. Su nekantrumu laukiau, kada bus paskelbti Tautosakos sekcijos rezultatai. Komisijos pirmininkei pradėjus vardinti trečios ir antros vietos nugalėtojus iš pradžių apėmė šioks toks liūdesys, kadangi nebuvau tikra, ar darbas vertas pirmos vietos, bet kai išgirdau savo vardą, kaip pirmos vietos nugalėtoją, negalėjau patikėti! Buvau labai laiminga ir tiesiog norėjosi klykti!

Labai džiaugiuosi gautu apdovanojimu ir bendryste su sutiktais kūrėjais bei bendraminčiais. Ypač džiugu, kad kruopštus ir ilgas darbas buvo pastebėtas ir įvertintas. Šis įvertinimas suteikė daugiau pasitikėjimo ir neįkainojamos patirties, paskatinusios dar drąsiau gilintis į kalbos, kultūros ir tautosakos pasaulį. Bet manau, medalį turėjo gauti ir mokytoja, kurios kantrybė ir palaikymas buvo labai man reikalingas.