Prieš žygį
Praeitą savaitę Zarasų rajono Kazimiero Būgos gimnazijoje devintos klasės moksleiviams prasidėjo „Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas“. Kursus organizavo pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės atstovai.
Per tris kursų dienas mokiniai mokėsi išgyvenimo pagrindų, šaudybos, bendrosios saugos, pirmosios medicinos pagalbos, o paskutinę užsiėmimų dieną laukė žygis, pilnas iššūkių, išbandymų, kliūčių ir komandinių užduočių. Trys dienos prabėgo kaip viena, visi laimingi išsiskirstė, bet sutarė dar susitikti. Štai ką rašo mokiniai, dalyvavę kursuose.
Augūna: Apie pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-ąją rinktinę ir mūsų trijų dienų gyvenimą. Tikrai buvo verta klausytis paskaitų, atlikti užduotis. Buvo labai smagu ir kažkas naujo mano gyvenime. Pirmą dieną visi susipažinom, valgėm karių maistą, kuris nėra labai blogas kaip kažkas sako. Kalbėjome apie higieną. Sužinojau, ką galima padaryti su vaikiška pudra (apsisaugoti nuo prakaito, kad nenutrintų). Tada iš lietpalčio mokėmės pasidaryti palapinę ir daug kitų dalykų. Antrą dieną šaudėm iš ginklų. Tikrai negalėtum kiekvieną dieną tą patirti. Rišomės virves, kad žinotume, kaip galima perskristi per kokį ežerą. Dar supažindino su pirmąja medicinos pagalba. Trečią dieną ėjome 10 km žygį. Buvo sunku, jau norėjau pasiduoti, bet visi kartu įveikėm! Žygio metu teko atlikti įvairių užduočių. Buvo ir pykčių, bet taip pat ir daug juoko. Šaunu, kad išmokome dirbti komandoje, vieni kitus motyvavom, raginom nepasiduoti ir padaryti viską, kad visi kartu kuo greičiau grįžtume namo. Grįžtant į mokyklą ir visiems skanduojant supratau, kad buvo tikrai labai smagu ir norėčiau pakartoti. Vadovai buvo labai geri. Aišku, griežti, bet tokių ir reikia. Smagu buvo su jais susipažinti, pakalbėti, pasijuokti, pasipykti. Labai visiems siūlau išbandyti tokias veiklas, tikrai nepasigailėsite!
Mokymai grupelėse su Asta Tidikiene
Almantas: Jau pirmą dieną daug ko išmokau: ir apie sausus davinius (kaip juos pasidaryti ir kaip jie atrodo), ir apie higieną (kaip naudoti tam skirtą vandens kiekį, kad nusipraustum svarbiausias kūno dalis), ir kaip pasistatyti pavėsinę nuo lietaus, įsirengti miegojimui skirtą vietą. Kitą dieną mokėmės suteikti pirmąją pagalbą susižeidusiam. Mokėmės naudotis ginklu, šaudyti į taikinius. Taip pat mokėmės, kaip su virvėmis pasidaryti apraišus ir nučiuožti virve. Trečią dieną ėjom 10 km žygį, kurio tikslas buvo pažinti labiau vienas kitą. Mus mokė užkurti ugnį naudojant titnago lazdelę, dirbti komandoje, rūpintis vienas kitu. Padėjom vieni kitiems statyti palapines. Vėliau žygiavome mokyklos aikštelėj, ėjom pavalgyti. Mokymus baigėm skaitykloje atsisveikindami su šauliais.
Markas: Mokymai truko tris dienas. Pirmą dieną mus supažindino su šaulių rinktine, pareigomis, gerais darbais. Esu buvęs šios organizacijos stovyklose, tad man nebuvo daug naujų dalykų. Mokėmės rikiuotės, komandų, kaip paklusti komandoms. Gavom ir praktinių užduočių: statėme įvairius tentus, užuovėjas, palapines iš lietpalčių (kas atrodo neįmanoma!). Kalbėjome apie higieną ir nagrinėjome karinius davinius. Antrą dieną taip pat mokėmės šiek tiek rikiuotės, gavome galimybę pašaudyti iš pneumatinio šautuvo. Man tai labai patiko! Mokėmės dirbti su virvėm ir kaip persikelti iš taško A į tašką B. Ir trečią dieną – 10 kilometrų žygis. Jis buvo varginantis, tačiau labai patiko. Žygio metu gavome įvairių užduočių, o kartu ir galimybę su bendraklasiais dirbti komandoje. Šie mokymai man labai patiko. Smagu turėti galimybę susipažinti su šaulių gyvenimu, šiek tiek kariuomenės gyvenimu. Gera kartais pabūti ir griežtesnėje aplinkoje, nes tokie dalykai tik daro mus stipresnius ir geresnius.
Aivita: Pirmoji diena su šauliais. Pirmiausia susipažinome su taisyklėmis: negalima rankų kišenėse laikyti, nes tai yra nepagarbos ženklas, negalima šaipytis iš kitų, keiktis, o nesilaikantiems taisyklių teko paplušėti. Buvo galima pasirinkti: arba sportuoti, arba kurti eilėraščius. Vėliau vyko įvairios paskaitos su žaidimais, kurių metu vieni kitus geriau pažinom. Išėję į lauką, susiskirstėme į komandas. Pirmiausia teko statyti palapines. Taip mokėmės bendruomeniškumo. Paskui mums parodė, kaip galima pasiruošti, pasišildyti kareivišką davinį, naudojant tik vandenį. Dienai einant į pabaigą mokėmės žygiuoti bei skanduoti. Dieną užbaigėme mokydamiesi užsikurti ugnį naudojant titnagą. Antroji diena reikalavo daugiau fizinės veiklos. Aišku, pradėjome dieną išsirikiavimu ir skanduodami žygiavome aplink mokyklą. Ir vėl susiskirstėme į komandas. Pradėjome nuo šaudymo į taikinį. Parodė, kaip reikia taisyklingai laikyti ginklą bei taikytis. Visai neblogai sekėsi. Išmokome pasidaryti apraišus, kad galėtume užsliuogti virve į kalniuką. Toks metodas yra skirtas persikelti per upes ar griovius. Po tokių pratybų sugrįžome į skaityklą. Išklausėme pirmosios pagalbos paskaitos ir mokėmės tvarstyti lūžius, žaizdas, mokėmės gaivinti žmogų ir padėti springstančiam žmogui. Smagiausia diena – žygis. Teko žygiuoti vorele per pievas, dilgėlynus, kitokias kliūtis. Beeidami kelis kartus sustojome, kad atliktume užduotis. Užduotys buvo paprastos tiems, kurie dvi dienas visko mokėsi. Išties buvo įdomu bendradarbiauti su šauliais. Sužinojom, išmokom naujų dalykų ir pasisėmėm naujos patirties.
Šaudymo pratybos
Mantė: Birželio 6–8 dienomis su klase dalyvavome pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse. Pirmą dieną daugiau buvo teorijos. Susipažinome su Šaulių sąjunga, kas tai ir kaip ji veikia. Tada ėjome į lauką mokytis, kaip elgtis išėjus į mišką, kaip statyti palapines, ragavome kario maisto davinius. Mokėmės žygiuoti. Nebuvo lengva, bet mes greitai tai perpratom. Antra diena buvo pati smagiausia. Mokėmės šaudyti iš pneumatinių ginklų, rišti mazgus ir leistis lynu esant kliūčiai, taip pat suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam. Trečia diena turbūt pati sunkiausia, bet visai smagi. Ėjome 10 kilometrų žygį miškais aplink miestelį, kur turėjome pritaikyti įgytas žinias praktiškai atlikdami įvairias užduotis. Visi sėkmingai baigėme žygį be susižeidimų. Po žygio turėjome pokalbį su viena iš šaulių Kotryna Vitkūnaite, kuri mums papasakojo savo gyvenimo istoriją: ji anksčiau dalyvaudavo sporto olimpiadose, įvairiose rungtynėse. Ji įdėjo daug darbo, kad tiek pasiektų. Pagaliau atrado savo pašaukimą ir vietą, kur jaučiasi geriausiai. Tai būdama šaulė. Gavome pažymėjimus ir atsisveikinome su vadovais. Man šios trys dienos daug ko davė. Manau visiems reikėtų patirti tai, ką aš patyriau per šį trumpą laiką.
Donatas: Tris dienas mes praleidome su Šaulių sąjungos nariais, kurie mokė mus rikiuotės, naudotis virve, užsikurti laužą, šaudyti, medicinos pagrindų. Man patiko, nors kai kurie iššūkiai buvo sunkūs. Pavyzdžiui, įveikti 10 kilometrų žygį. Išties šauliai išmokė kelis dalykus: niekada nepasiduoti, padėti komandos nariams bei, aišku, niekada neatsikalbinėti, nes gali tekti daryti atsispaudimus, pritūpimus ar dar kažką. Manau, ši patirtis buvo naudinga ir tikrai pravers ateityje. Juk mokslo niekada nebūna per daug!
Dominykas: Vyko trijų dienų Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai. Kursus vedė rinktinės vadė Asta Tidikienė. Pirmą dieną buvome supažindinti su šauliais, jų veikla. Susiskirstę į tris būrius išėjome į lauką. Ten mokėmės pastatyti trijų tipų pastoges nuo lietaus ir vėjo, paragavome kariško davinio, kalbėjome apie higieną, o dienos pabaigoje mokėmės žygiuoti. Antrą dieną pradėjome nuo žygiavimo, kita buvo šaudymo taiklumo užduotis ir persikėlimo nuo vieno medžio prie kito, kabant ant virvės. Šios užduotys man labiausiai patiko. Dar išklausėme, ką reikia daryti smarkiai susižalojus ir pabandėme patys suteikti pirmąją pagalbą susižeidusiam. Trečia diena buvo pati sunkiausia iš visų trijų, nes teko eiti 10 kilometrų. Ėjome tiek keliu, tiek miškais, tiek laukais. Turėjome ir komandinių užduočių: pripilti į katiliuką iš ežero vandens naudojant tik rankas, taip pat teko pritaikyti žinias iš pirmosios dienos, nes reikėjo pastatyti trijų rūšių pastoges. Grįžus prie mokyklos laukė paskutinė užduotis – užkurti laužiuką ir užkaitinti katiliuką vandens. Vieni ėjo vandens semti, kiti šakų rinkti ir ugnį prižiūrėti. Man teko laikyti katiliuką, kol jis virė, kad neapvirstų. Po viso to visiems dalyvavusiems buvo įteikti pažymėjimai. Man buvo naudingi šie kursai ir laikas buvo gerai praleistas atliekant komandines užduotis. Iš šių kursų išmokau, kaip užsirišti virę ant savęs, kad galėtum persikelti lynu. Manau, tai yra labai reikalingas dalykas, jeigu būtų koks pavojus. Šie kursai mokė, ką daryti ekstremaliose situacijose.
Žygiui pasiruošę
Milvydas: Šis užsiėmimas buvo vienas iš pačių geriausių! Man labai patiko. Veiklos buvo visokios ir labai įdomios. Išmokė daug įvairiausių dalykų, padėjo pažinti dar geriau klasės draugus. Buvo daug komandinių užduočių, kurios mus skatino dirbti išvien. Patiko šaudymo užduotys, nes pamokė naudotis ginklu, kaip taikytis. Pagerinom medicininius įgūdžius, kad galėtume padėti kitiems ištikus nelaimei. Išmokė naudotis palapinsiauste, kurią galima naudoti įvairiausiems dalykams: pasistatyti vietą miegojimui, apsisaugoti nuo vėjo ar lietaus. Mokėmės užkurti laužą, užkaitinti katiliuke vandenį. Vadovai visada padėdavo, patardavo, mokydavo, dalydavosi patirtimi. Žygis, kuriame išbandė mūsų gebėjimus, kuriuos išmokome per tas 2 dienas, atrodė trumpas, nes buvo labai linksma. Šią veiklą galėčiau kartoti daugybę kartų ir norėčiau, kad tokie užsiėmimai būtų dažniau.
Augustinas: Tris dienas šauliai vedė mums teorines paskaitas, mokė praktinių užduočių. Pirmoji diena buvo daugiau susipažinimo diena. Susipažinimo su pačiais šauliais, kas tai išvis yra, jų istorija ir t. t. Taip pat mokėmės rikiuotės, žygiavimo, kadangi mokėjo tik keli, kurie dalyvavę šaulių stovyklose. Antroji diena buvo jau daugiau susijusi su praktika. Praktiškai visi sakė, jog nemokėjo, nebuvo bandę užduoties su virve. Prie savęs rišomės virvę, o paskui užsikabinę karabinus turėjome trauktis lynu. Kita užduotis buvo šaudymas, o šaudyti bandę jau buvo visi, todėl tai nebuvo naujiena. Na ir paskutinė diena buvo sudėtingiausia – žygis. 8 ryte gavome kiekvienas vienodą uniformą: po žalią kepurę ir marškinėlius, kad ir atrodytume kaip vienas būrys. Ėjome 10 kilometrų žygį su sustojimais užduočių atlikimui, poilsiui. Daug kas tikėjosi, kad bus sunkiau, bet buvo išties lengva. Grįžę dalinomės įspūdžiais, gavome pažymėjimus. Šios trys dienos mums patiko ir tikimės, kad tokių mokymų dar bus.
Orinta: Nuo pirmadienio iki trečiadienio vietoj pamokų vyko Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai, kuriuos vedė šauliai. Pirmadienis – pažintinė diena. Sužinojome apie Šaulių sąjungos veiklą, įvairias neprognozuojamas avarijas (potvyniai, cunamiai, kur viskas priklauso nuo gamtos). Žiūrėjome filmukus apie tai, kaip reikia elgtis tokiose situacijose, kai pamatai paliktą keistą dėžę ar kažkas atneša nepristatęs ir išeina, o ten gali būti sprogmuo ar koks kitas pavojingas sveikatai daiktas. Tada teko susiskirstyti į tris būrius. Mokėmės žygiuoti ir skanduoti savo sukurtą skanduotę. Trys vadovai mokė įvairiausių dalykų: kas yra sausas davinys, kaip pasigaminti iš jo valgyti; supažindino, kaip laukytis higienos reikalavimų ypatingomis sąlygomis, mokėmės, kaip apsisaugoti nuo lietaus ar vėjo arba pasidaryti palapinę miegojimui. Kitą dieną mokėmės atlikti pirmąją pagalbą negaluojančiam žmogui, kol atvažiuos medikai. Kaip sutvarkyti žaizdas ar lūžusias vietas kritinėje situacijoje, jei esame miške ar ten, kur nėra žmonių ar negali privažiuoti mašina. Mokė, kaip nusitaikyti į taikinį ir į jį pataikyti su ginklu; užsirišus virvę prisikabinti ir pereiti kliūtį. Trečią dieną ėjome 10 km žygį. Sustodavome įvykdyti užduotis, kurias mokėmės dvi dienas. Grįžę klausėme pasakojimo vienos iš vadovių, ką ji veikė gyvenime, ką yra pasiekusi ir kaip tapo šaule. Viskas labai buvo įdomu ir nauja. Kadangi nesu dalyvavusi tokiame projekte, tai buvo įdomi, nauja patirtis. Manau, tikrai būtų naudinga kiekvienais metais to ir visiems pasimokyti, nes tai turi žinoti visi ir yra naudinga.
Akvilė: Pirmąją dieną buvo daugiau teorijos. Klasę suskirstė į tris grupes. Buvo ir trys šauliai-instruktoriai, kurie ir mokė įvairiausių dalykų. Išklausę vieną temą, turėjome eiti pas kitą. Pirmasis kalbėjo apie higieną: ką reikia pasiimti, kai eini į žygį, kaip reikia elgtis, kad nepritrintų kojų per žygį ir panašiai. Antrasis mokė statyti palapines trimis būdais, tai yra: palapinę, pašiūrę ir pavėsinę. Ir trečiasis mums pasakojo apie sauso maisto davinius ir patys pabandėme Lietuvos karių maisto. Pirmos dienos pabaigoje mums davė užduotį sukurti šūkį, kurį galėtume skanduoti per rikiuotes ir žygiuodami. Antrą dieną buvo ir praktikos, ir teorijos. Iš pradžių kalbėjome, kaip reikia elgtis kritinėse situacijose, pavyzdžiui: esant sprogimui, apiplėšimuose ir panašiai. Tada mokėmės rišti virvės mazgus ir šliaužti virve. Buvo tikrai sunku ir painu. Mokėmės suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam. Ir galiausiai bandėme šaudyti. Kadangi tai buvo man pirmas kartas, tai buvo šioks toks iššūkis, bet pramokau. Dieną užbaigėme rikiuote ir šūkiu. Trečią dieną buvo žygis. Ėjome iš viso 10 kilometrų. Nepasakyčiau, kad buvo labai sunku. Žygio metu reikėjo atlikti įvairias užduotis (prinešti tik rankomis į katilėlį vandens, statyti palapines, kurias išmokome statyti pirmą dieną, uždegti ugnį ir užkaisti vandenį). Kadangi panašiose stovyklose nesu buvus, tai tikrai buvo gera patirtis. Išmokau ir išbandžiau daug naujų dalykų.
Kursas baigtas, pažymėjimai rankose
Simona: Trys pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso dienos buvo naudingos. Mokė kantrybės, orientacijos, draugystės, pagarbos kitiems. Vadovės buvo griežtos, todėl visi buvo paklusnūs. Džiaugiuosi, kad nepraleidau šių mokymų, nes per šias tris dienas aš labiau pažinau savo klasės draugus, sužinojau naujų dalykų. Žygio metu turėjome taip pat atlikti užduočių: pastatyti pavėsinę, užuovėją, nakvynės palapinę. Ėjome per miškus, teko perlipti rąstus. Visos užduotys buvo komandinės. Žygio metu buvo ir sunkių etapų, ir linksmų.
Aivaras: Kursuose daug sužinojau apie Šaulių organizaciją, kaip galima į ją įstoti. Mokėmės žygiuoti rikiuotėje, turėjome atlikti įvairias užduotis grupėse, šaudėme pneumatiniu šautuvu į taikinį, mokė rišti mazgus, kad galima būtų virvės pagalba pereiti kliūtis. Dar buvo ir paskaita apie pirmosios medicinos pagalbą: kaip aptvarstyti sužeistą koją ar ranką, kad ji nekraujuotų, mokė gaivinti žmogų ir kaip išgelbėti springstantį maistu. Mokė, kaip reikia išgyventi miškuose, kaip užsikurti laužą ar pasistatyti palapinę. Asmeniškai aš viską žinojau, nes buvau keliose panašiose stovyklose. Bet visos veiklos buvo įdomios.
Paulius: Mus mokė, ką daryti kilus tam tikriems pavojams, kaip suteikti pirmąją pagalbą su turimais daiktais, kaip pasistatyti iš palapinsiaustės vietą nuo vėjo ar lietaus, kaip persikelti per upę su virve, apie higieną lauko sąlygomis, laužo sukūrimą ir begalę kitų dalykų. Testavome karinius maisto davinius, kurie turi daug energetinės vertės. Pakutinę dieną ėjome 10 km žygį, kurio metu reikėjo atlikti daug užduočių. Mes sužinojome, ką daryti kilus pavojams, kokius daiktus reikia turėti prie savęs ir dar, kad reikia susitarti su artimaisiais, kur susitikti kilus pavojui. Šios trys dienos buvo labai naudingos. Manau, kiekvienas mokinys turėtų dalyvauti tokiuose kursuose.
