Kartu į Šiluvą

Šiluva - viena pirmųjų Mergelės Marijos apsireiškimo Europoje šventovių. Rugsėjo 12 -ąją grupė mūsų gimnazijos mokinių, lydimi mokytojų, lankėsi Šiluvoje.

Puikus oras ir gera nuotaika pasitiko piligrimus, atvykusius pasimelsti už šeimas, vaikus ir jaunimą, kad Dievo įsteigta santuokinė meilė bei ištikimybė stiprintų bendruomenes ir visą visuomenę.

Didžiulė aikštė, 2000 kėdžių,  bet surasti laisvą vietą atsisėsti buvo sudėtinga, nors Šiluvoje buvome gerokai prieš Šv. Mišias. Retai tenka išvysti tokią gausią minią atvykusiųjų melstis.

Dievo Motinos litanija suvienijo visus džiaugsmingam Dievo garbinimui aikštėje. Nuostabiais balsais visus džiugino choras „Veritas“, meno vadovė ir dirigentė Vita Vaitkevičienė, Kauno chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ jungtinis jaunučių choras, vad. Laima Mažuolytė ir Kristina Petrauskienė, o vargonavo Teisutė Palubinskaitė.

„Tai pilnatvė Viešpatyje! Už šeimas meldžiasi šeima – Bažnyčia“, –  džiaugsmingai į atlaidus susirinkusius sveikino arkivyskupas Visvaldas Kulbokas. Arkivyskupas trumpam atvykęs į Lietuvą. Jis atlieka Šventojo Sosto apaštalinio nuncijaus tarnystę Ukrainoje, kurią pradėjo 2021 metais ir tęsia per visus nesibaigiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą metus.

Arkivyskupas V. Kulbokas vadovavo Eucharistijos liturgijai ir pasidalijo homilijos mintimis. Karo tragedijos patirčių paliestas ganytojas iš pradžių pabrėžė: vienas svarbiausių dalykų šiandien – būti švytinčiais džiaugsmu. Nors piktasis gundo: kiek daug šiandien turime nuodėmių, sunkumų, problemų, tačiau Viešpats sako: tu atėjai pas mane!

Arkivyskupas pasidalijo 5 praktiniais žingsniais, susijusiais su šios dienos liturgija.

Pirma – melstis labai konkrečiam Mergelės Marijos vardui, kuris minimas rugsėjo 12 dieną, prisimenant jos konkrečią pagalbą krikščionims ir taikai Europoje (XVII a.).

Antra – dalyvauti Marijos gimime ne teoriškai, bet iš tiesų, su tikėjimu, apmąstymu. Dievo žodis yra ne istorija, jis skirtas mums dabar.

Trečia – suprantant, kokia iš tiesų varginga mūsų gyvenimo esybė ir silpnas tikėjimas (tai mūsų, Ievos vaikų, gyvenimo tragedija), dar labiau įsikibti į visa gelbėjančią maldą. „Jis meldžiasi daugiau už mane, nes neturi kitos išeities“, – sakė arkivyskupas, pasidalydamas apie Ukrainos karo veteraną,  liudijantį, jog be maldos negali eiti kariauti. Jis vaizduotėje mato, kaip Marija tarsi apgaubia visą spec. padalinį ir saugo nuo mirties.

Ketvirta – Mergelės Marijos rūpestis Kanos vestuvėse skatina krikščionis savo tikėjime būti labiau kūrybingus. Juk ji priverčia savo sūnų Jėzų padaryti stebuklą – vandenį paversti vynu.

Penkta – Marija, nuolankiausioji moteris, peržengia Sūnaus Jėzaus „ne“ („Dar neatėjo mano valanda“), randa išeitį liepdama vestuvių tarnams: „Darykite, ką Jis jums lieps.“

Apibendrindamas arkivyskupas ragino ir šiandien drįsti prašyti stebuklų per galingąjį Marijos vardą, melsti tikėjimo, kad jis būtų drąsus, gyvas. Ir, žinoma, kad pasaulio valdantieji atsiverstų ir iš tiesų rimtai norėtų taikos. Ukrainos katalikus karo išbandymuose dabar stiprinantis ganytojas kvietė mokytis atleidimo šeimose, vieni kitiems – tada ir Viešpats pažvelgs gailestingai. Savo padrąsinimus užbaigė kvietimu drauge pasimelsti.

Apsilankę mugėje, prisipirkę lauktuvių namiškiams, vykome į Kryžių kalną. Trumpas stabtelėjimas Kryžių kalne, kuris primena ne tik Atpirkėjo kančią bei mirtį, bet ir Jo prisikėlimą ir išaukštinimą, sykiu ir kiekvieno žmogaus išaukštinimą per Kryžiaus slėpinį. Ši kelionė labai prasminga, nes ji leido ne tik fiziškai pasiekti šventas vietas, bet ir dvasiškai priartėti prie Dievo, sustiprinti tikėjimą bei patirti bendrystę su kitais žmonėmis.

Nuoširdžiai dėkojame gimnazijos direktorei Daliai Deinienei už sutektą galimybę apsilankyti Šiluvos atlaiduose bei kelionės organizatorei, tikybos mokytojai Rimai Pūžaitei