Piligriminis žygis „Vilties piligrimai 2025“

2025 metai Katalikų Bažnyčioje yra švenčiami kaip Jubiliejiniai, Šventieji metai. Per šiuos metus piligrimai iš viso pasaulio atvyks į Romą tam, jog įžengtų pro Šventąsias duris ir pelnytų visuotinius atlaidus. O mes, grupelė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokinių kartu su tikybos mokytoja Rima Pūžaite,  leidomės į dviejų dienų kelionę lankydami bažnyčias Lietuvoje. Pavasarį apsilankėme Žemaitijos krašte, o dabar liko Dzūkija ir vidurio Lietuva.

Su Pivašiūnų klebonu V. Baubliu

Pirma stotelė – Kaunas. Lankome Marijos radijo buveinę. Lietuvoje transliuojama katalikiška nekomercinė nacionalinė radijo programa. Mus pasitinka Marijos radijo programų direktorius  kunigas Martynas Povylaitis. Jis pasakoja, apie radijo veiklą. Programos turinį sudaro tikėjimo, socialinės tematikos laidos, Šventojo Rašto skaitymai ir komentavimai, tiesioginės Šv. Mišių ir maldos transliacijos, informacija iš Vatikano ir Lietuvos katalikų bendruomenių, religinė muzika. Yra laidų skirtų jaunimui, vaikams, akademinei visuomenei. Radijo laidas veda savanoriai, programa transliuojama visą parą.

Marijos radijo direktorius M. Povylaitis

Po skanių pietų Kauno kunigų seminarijoje, vykstame toliau, apsilankome Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ją apgriovė besitraukiantys vokiečiai. Buvo apgriauti bokštai ir sienos, pramušti skliautai ir remontui būtų užtekę vos kelių mėnesių kruopštaus darbo, tačiau tuo metinė sovietinė valdžia katedros remontuoti neleido ir pabaigė ją griauti. Pamatai buvo užpilti žemėmis ir apaugo krūmais, o katedros vietoje įrengtas skveras. Vilkaviškio vyskupijai atgavus pilną savarankiškumą, nuspręsta statyti naują katedrą ant senosios pamatų. Katedra statoma toje pačioje vietoje ir tiksliai kokia buvusi. Pagal nuotraukas jos dydį ir parametrus atkūrė kompiuteriai. Trumpą katedros istoriją mums papasakojo sutiktas kunigas Virginijus Gražulevičius.

Marijos radijo studija per langą

Sukalbėję maldas, vykstame toliau. Kadangi esame labai netoli Jono Basanavičiaus gimtinės Ožkabalių, nusprendžiame ją aplankyti. Sodybą supa Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Jono Basanavičiaus gimtinėje pristatoma XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyba su tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Čia augo tautinio sąjūdžio veikėjas, gydytojas, visuomenininkas dr. Jonas Basanavičius. Atstatytoje stuboje eksponuojami to meto baldai, interjero detalės, tekstilė. Ekspozicijoje yra keletas Jonui Basanavičiui priklausiusių asmeninių daiktų. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu galima apžiūrėti namų apyvokos reikmenis, įrankius, tekstilę. Klojimo šalinėje eksponuojami javų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai. Kitoje klojimo dalyje įrengta erdvi scena su žiūrovų sale, kur šiltuoju metų laiku organizuojami įvairūs muziejaus renginiai, mėgėjų teatrų bei folkloro festivaliai. Ūkiniuose sodybos pastatuose įrengtos dvi parodų salės ir erdvi edukacinė klasė. Nors ir labai trumpai, bet pasisvečiuojame pas Joną Basanavičių, išgirstame gidės pasakojimus.

Vilkaviškio katedroje

Nors jau gerokai po pietų, bet mūsų laukia dar dvi šventovės ir muziejus. Pirmiausiai užsukame į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo baziliką – svarbiausią Vilkaviškio vyskupijos šventovę. Atvykus į Marijampolę mus pasitinka vienuolė Gražina Dapšinskytė. Ji išsamiai supažindina su Marijampolės  Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos atsiradimo istorija. Pamaldžioji grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė dėjo visas pastangas, kad Kvietiškio dvaro teritorijoje, šalia augančio Starapolės miestelio, atsirastų nauji maldos namai ir vienuolynas. Šią misiją įgyvendinti buvo pavesta marijonų vienuoliams. Tam reikalui buvo išskirtas žemės sklypas tarp Šešupės ir Javonio upelio. Yra išlikusi graži legenda apie tai, kaip buvo parinkta vieta bažnyčios statybai: „ta ponia rinkti vietos bažnyčiai iš Kvietiškio dvaro ėjo, kalbėdama rožančių. Kur ji kalbėjusi „Tėve mūsų“, buvusi pasodinta liepa. Kur ji baigė rožančių, ji pasakiusi, kad čia bus bažnyčia. Kelias, kuriuo ji ėjo, buvo nuo to pramintas Rožančkeliu“. 1934-10-24 palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927 m.) palaikai iš Kauno arkikatedros buvo perkelti į Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią, 1987-06-28 perlaidoti į Valdo Vildžiūno sukurtą sarkofagą. Bazilikoje gausu ryškių sakralinę, architektūrinę ir meninę vertę turinčių kūrinių: 7 altoriai, vargonai, klausyklos, sakykla, krikštykla, klauptai, Palaimintojo Jurgio Matulaičio epitafija, vyskupo Antano Karoso antkapinis paminklas, medaliai, paveikslai. Kai kurie kūriniai išlikę nuo XVIII a. vidurio. Apsilankę bazilikoje, užsukame į Jurgio Matulaičio muziejų.

Vienuolė Gražina Dapšinskytė

Muziejus yra įsikūręs Marijampolės Marijonų vienuolyne ir Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Ekspozicija patraukli įvairių amžiaus grupių lankytojams, o ypač paaugliams ir jaunimui, nes medžiaga joje pristatoma ne vien tradiciniu būdu, bet ir interaktyvioje aplinkoje - informaciniuose terminaluose su lietimui jautriais ekranais. Ekspozicija, atskleidžianti aktyvią Jurgio Matulaičio - kunigo, vyskupo, arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato - veiklą, sudėtingą biografiją ir gilų dvasinį gyvenimą. Ekspozicijos stenduose bei interaktyviuose ekranuose lankytojams pristatomi Palaimintajam arkiv. Jurgiui Matulaičiui priklausę daiktai, įvairūs dokumentai ir fotografijos, audio ir video medžiaga. Padėkoję vienuolei už įdomų pasakojimą, vykstame toliau.

Jurgio Matulionio muziejuje

Saulei leidžiantis mes jau Pivašiūnuose. Mus pasitinka klebonas Vincas Baublys, čia tarnaujantis jau 32 metus. Labai nuoširdus, rūpestingas, mokantis pajuokauti ir be galo įdomus dvasininkas. Įsikuriame piligrimų centre. Mūsų laukia prabangi vakarienė ir apsilankymas bažnyčioje. Nors jau vėloka, bet lydimi klebono Vinco keliaujame į Pivašiūnų bažnyčią. Tenka įveikti 45 akmeninius laiptelius. Ant aukštos kalvos stovinti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia yra Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Lotyniško kryžiaus formos bažnyčia – paprasta, bet sykiu meniniu požiūriu savita. Ji jau bene trečioji Pivašiūnų bažnyčia. Visus nustebina jos grožis. Tai be galo daili bažnyčia, garsėjanti nuo seno stebuklingu laikomu Dievo Motinos paveikslu. Netgi įspūdingas Didysis altorius, rodos, sukurtas kaip garbės baldakimas Švč. Mergelės paveikslui. XVII a. viduryje tapytas paveikslas papuoštas aptaisais. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotais vainikais, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Iš klebono pasakojimo sužinome, kad daugybė maldininkų, besikreipusių į Pivašiūnų Mergelę, jos užtariami patyrė įvairiopų malonių. Marijos garbei kasmet čia vyksta Žolinės atlaidai. Kadangi visi turime įsigiję įvairių religinio meno dirbinių (rožinių, kryželių, pakabukų ir kt.) paprašome, kad juos pašventintų. Po šių apeigų keliaujame į netoli bažnyčios stovinčią medinę  Pakalnės koplyčią. Diena buvo ilga, bet pilna gerų įspūdžių ir emocijų.

Kunigas Vincas Baublys

Po sočių pusryčių klebono Vinco Baublio išlydėti keliaujame į Kaišiadorių rajoną. Ne tik gražia gamta galime pasidžiaugti atvykus į Kaišiadorių rajoną, bet ir nuostabiais religiniais objektais – bažnyčiomis. Sustojame prie Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros. Pastatas neogotikinio stiliaus su neoromaninio dekoro elementais fasade. Katedra pasižymi grakščiomis proporcijomis. Išskirtinis jos savitumas – abipus šoninių navų prie pagrindinio pastato prijungtos gana žemos koplyčios. Visa tai sukuria darnią ir harmoningą architektūrinę pastato visumą. Kadangi šiuo metu katedra remontuojama, užsukame į koplyčią, kurioje amžino poilsio atgulė Palaimintasis Teofilius Matulionis, kurio gyvenimo kelias gali būti pavyzdžiu kiekvienam. Jo pasirinktas šūkis „Per kryžių į žvaigždes“ atspindėjo ganytojiškos veiklos esmę – skelbti išganymo viltį per Išganytojo mirtį ir prisikėlimą. Įsiamžinę prie paminklo Teofiliui Matulioniui, atsisveikiname su Kaišiadorimis.

Malda Kaišiadorių katedroje

Kita stotelė -Trakai. Užsuksime ir į Trakų pilį, bet pirmiausia turime aplankyti  ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje besipuikuojančią Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką. Trakų salos pilies rūmams savo mastu ir didybe prilygstanti bažnyčia 2017 m. buvo pašventinta kaip bazilika – šis titulas suteikiamas tik ypatingą reikšmę turintiems maldos namams. Ji niekuomet nebuvo uždaryta, perleista kitos konfesijos žinion ar naudota kitoms, ne religinėms, reikmėms. Čia dalyvaujame ir šv. Mišiose.

Prie paminklo T. Matulioniui

Mūsų kelionė jau eina į pabaigą, bet dar liko ypatingos šventovės Vilniuje: Aušros Vartų  Švč. M. Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčia, Vilniaus gailestingumo šventovė,  Lietuvos kariuomenės ordinariato pagrindinė  Šv. Ignoto bažnyčia, Vilniaus Šv. Vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra. Aušros Vartų koplyčia yra viena seniausių ir svarbiausių piligrimystės vietų Lietuvoje. XVIII a. pabaigoje lietuviams ir lenkams ji tapo kovos už laisvę ir valstybingumą simboliu. Vilniečiai Aušros Vartų Mariją gerbė kaip miesto globėją. Šv. Jonas Paulius II kalbėjo, kad „šie Vartai tapo ypatinga susitikimų su Kristaus ir Bažnyčios Motina, viso krašto tikinčiųjų vienybės vieta. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių krikščionys susiburia, kad Mergelės Marijos akivaizdoje kaip broliai ir seserys pasidalytų tuo pačiu tikėjimu, viena viltimi ir tikrąja meile.“ Gotikinio stiliaus Aušros vartai yra vieninteliai išlikę XVI a. statytos Vilniaus gynybinės sienos vartai. Šv. Ignoto bažnyčia Vilniaus senamiestyje. Bažnyčia pastatyta XVII a. Šv. Ignoto bažnyčia yra bazilikinė, su kupolu ir dviem bokštais abipus presbiterijos, vidus išpuoštas vertingomis freskomis. Užsukę į Vilniaus Šv. Vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą, meldžiamės prie Šv. Kazimiero, Lietuvos Globėjo. Jo palaikai ilsisi puošniausioje Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Šv. Kazimieras buvo išsilavinęs, išmintingas žmogus, prabangos ir malonumų aplinkoje išdrįsęs drąsiai, atvirai irtis prieš visuotinę nuomonę, aktyviai ir nedviprasmiškai pasirinkti krikščioniškas vertybes: tikėjimą, maldą, rūpestį vargšais, ištikimybę, skaistumą, saiką. Daugybė jaunų žmonių šio šventojo gyvenime atpažįsta norą eiti prieš srovę, nesitaikstyti su neteisybe, melu, rinktis tai, kas tikra, amžina.

Trakuose prie Galvės ežero

Dviejų dienų piligriminę kelionę vainikuoja apsilankymas Akropolyje, skanūs pietūs ir trumpos pramogos.

Prie Aušros Vartų

Už šį piligriminį žygį nuoširdžiai dėkojame Dusetų klebonui Stanislovui Krumpliauskui, Pivašiūnų klebonui Vincui Baubliui, tikybos mokytojai Rimai Pūžaitei ir visiems, kurie mus priėmė,  pasakojo, sudarė galimybes pamatyti, praturtėti  dvasiškai.